Android vs iPhone: 15 konkurencijos ir atradimų metų

„Aš sunaikinsiu Android, nes tai pavogtas produktas“, – sakė Steve Jobs 2011 m., teigiama Walter Isaacson parašytoje „Apple“ įkūrėjo biografijoje.

Jobs įniršis dėl „Google“ ir jos išmaniųjų telefonų programinės įrangos yra gerai dokumentuotas, o daugybė ieškinių, susijusių su „Apple“ ir įvairiais „Android“ partneriais, parodė, kad Jobs rimtai žiūrėjo į savo kaltinimus vagyste. Tačiau realybė tokia, kad „Apple“ ir „Google“ daugelį metų vieni iš kitų sėmėsi įkvėpimo ir viena be kitos nebūtų ten, kur yra šiandien.

„Android“ jau sukako 15 metų (nuo pirmojo „Android“ pagrindu veikiančio telefono „HTC Dream/T-Mobile G1“) pristatymo. Pažvelkime į kelionę, kurią įmonės nuėjo siekdamos tapti dominuojančiomis technologijų pasaulyje ir kaip jų konkurencija paskatino jas diegti naujoves.

Išmanieji telefonai stipriai pakeitė pasaulį ir neabejotinai yra vienas svarbiausių išradimų žmonijos istorijoje – ​​radikaliai pakeitęs daug dalykų, nuo tarpusavio bendravimo iki visiškai naujų įmonių kategorijų sukūrimo. Ir nors pradžioje Jobs liejo tulžį ant „Android“, akivaizdu, kad per pastaruosius metus idėjos ir įkvėpimas keliavo iš „Apple“ į „Google“ ir atvirkščiai.

Stebint pastaruosius 15 metų trunkančią šių dviejų kompanijų konkurenciją dažnai gali pasirodyti, lyg stebėtume brolio ir sesers ginčą, kai šie nesutaria dėl to, kuris kurį žaislą turėjo pirmas arba verkia ir skundžiasi savo tėvams, kai kitas paėmė kažką, kas (jų manymu) nebuvo jo. Dauguma brolių ir seserų ginčijasi visą gyvenimą, tačiau istorijoje taip pat gausu pavyzdžių, kai stipri brolio ir sesers (arba brolio ir brolio ar sesers ir sesers) konkurencija paskatino kiekvieną jų pasiekti tikslų ir sėkmės.

Dviejų šių kompanijų tarpusavio grumtynės stūmė jas į priekį ir leido susigrumti su kitais varžovais, pavyzdžiui, kadaise dominavusia „BlackBerry“, „Nokia“ ir jos trumpalaike „Symbian“ platforma. Netgi technologijų milžinas „Microsoft“ ir jos „Windows Phone“ nesugebėjo suklestėti dėl karštos „Apple“ ir „Google“ konkurencinės kovos.

Tačiau nors šiandieniniai „iPhone“ gamintojos ir „Android“ tiekėjos santykiai vargu ar gali būti pavadinti draugiškais ir primenančiais šeimynišką konkurenciją, taip buvo ne visada.

Anksčiau

„Android“ kaip atskira įmonė („Android Inc.“) pradėjo veikti dar 2003 m. ir tik 2005 m. ją įsigijo „Google“. Tuo tarpu „Apple“ jau turėjo išleidusi pripažinimo sulaukusių mobilių įrenginių, tokių kaip „iPod“, bei jau buvo slaptai pradėtas „iPhone“ kūrimas. 2004 m. Steve Jobs buvo pasiūlyta tapti generaliniu „Google“ direktoriumi, bet jis nepriėmė šio pasiūlymo ir „Google“ surado kitą generalinį direktorių — Erik Schmidt, kuris 2006 m. tapo „Apple“ direktorių tarybos nariu. „Buvo tiek daug sutapimų, kad atrodė, jog „Apple“ ir „Google“ yra viena įmonė“, – rašė žurnalistas Steven Levy savo 2011 m. išleistoje knygoje „In the Plex: How Google Thinks, Works and Shapes Our Lives“. Tačiau ne viskas buvo taip jauku ir draugiška.

2007 m. sausio mėn. „Apple“ pristatė pirmąjį „iPhone“ , o 2007 m. lapkritį „Google“ pristatė du telefonų prototipus: vienas — jau kurį laiką kūrimo fazėje buvęs „Blackberry“ tipo telefonas, kuriame buvo naudojami mygtukai ir slinkties ratukai. Kitas „Google“ telefono prototipas buvo daug panašesnis į „iPhone“ — jame dominavo didelis jutiklinis ekranas.

Tai siaubingai nepatiko ir įsiutino Jobs, kuris grasino sunaikinti „Android“, naudodamas „kiekvieną Apple 40 milijardų dolerių centą banke“. Pirmasis „Android“ telefonas „HTC Dream“ (JAV buvo platinamas „T-Mobile G1“ pavadinimu) apjungė abiejų šių prototipų elementus. Jis turėjo jutiklinį ekraną, kurį nuslinkus pasirodydavo fizinių klavišų klaviatūra. 2009 m. dėl galimų interesų konfliktų Schmidt paliko „Apple“ direktorių tarybą. Tada prasidėjo teisnių ieškinių maratonas, kuriuose dalyvavo „Apple“ ir įvairūs „Google“ partneriai dėl įtarimų pažeidus su telefonais susijusias patentuotas technologijas.

Žymiausias iš „Google“ partnerių buvo „Samsung“, kurį „Apple“ apkaltino pažeidžiant daugybę patentų, įskaitant patentus, susijusius su pagrindinėmis funkcijomis, pvz., bakstelėjimu, kad padidintumėte vaizdą ir įrenginio atrakinimu perbraukiant pirštu per ekraną (‌slide to unlock). Šios teisinės kovos tęsėsi daugelį metų, o „Apple“ tvirtino, kad „Samsung akivaizdžiai tiesiog nukopijavo mūsų dizainą“ ir „Samsung“ atsitraukė. Ilgas ginčas galutinai baigėsi 2018 m., kai abi pusės susitarė už teismo sienų ribų.

Nepaisant teiginių, pareikštų per tas ilgas kovas teismo salėje, jei pažvelgsime ne tik į programinės įrangos, bet ir ją naudojančių telefonų kūrimą, tampa aišku, kad abi pusės ir toliau laisvai viena iš kitos „skolinosi“ idėjas.

Tokios funkcijos kaip vaizdas vaizde, tiesioginis balso paštas, užrakinimo ekrano tinkinimas ir tiesioginis vertimas buvo „Android“ operacinėje sistemoje dar iki joms atsirandant „iOS“. Ir nors valdiklių (widgets) naudojimas pagrindiniame ekrane ilgą laiką buvo laikomas išskirtinai „Android“ funkcija, galiausiai valdikliai taip pat atsirado ir „iOS“ naudotojų įrenginių ekranuose.

Kita vertus, „Android“ „Nearby Share“ funkcija yra nepaprastai panaši į „Apple“ „AirDrop“, o „Android“ telefonai tokias funkcijas kaip „netrukdyti“ (‌do not disturb) ar galimybę daryti ekrano vaizdo kopijas gavo tik po to, kai šios pasirodė „iPhone“.

2016 m. rugsėjį „Apple“ pašalino 3,5 mm ausinių lizdą iš „iPhone“. O kitą mėnesį „Google“ pristatymo renginyje kompanijos vadovas pristatydamas „Pixel“ kikeno vaikščiodamas ratu po sceną ir su pasididžiavimu paskelbė: „Taip, jis turi ausinių lizdą.“ Tai nebuvo pirmas didelės įmonės vadovo viešas pakikenimas iš „Apple“ sprendimų, daugelis matyt prisimena buvusio „Microsoft“ vadovo Steve Balmer reakciją į „iPhone“^[1]. Rezultato ilgai laukti nereikėjo — pačios „Google“ „Pixel 2“ telefonas ausinių lizdo jau nebeturėjo.

Kartais sunku, o gal net neįmanoma pasakyti, ar šios įmonės kopijuoja (o gal vagia) viena kitos idėjas, ar tiesiog daro tokias pačias išvadas, atkreipusios dėmesį į vartojimo tendencijas, gandus spaudoje ir bendrą pagalbinių technologijų raidą.

Gandai, kad „Apple“ pašalins fizinį Home mygtuką „iPhone X“, sklandė dar gerokai prieš oficialų telefono pristatymą 2017 m. rugsėjį. Ar tai tie patys gandai, į kuriuos reagavo „Samsung“, kai „įveikė Apple“ ir pašalino „Home“ mygtuką iš savo „Galaxy S8“ anksčiau už „Apple“ tais pačiais metais? O gal abi pusės tiesiog savarankiškai priėmė tokį didelį dizaino pokyčio sprendimą?‥

Dabar

2023 m. „Android“ yra neabejotinai dominuojanti išmaniųjų telefonų platforma, užėmusi 70,8 proc. rinkos dalį visame pasaulyje. „Apple“ rinkos dalis – 28,4 proc. (remiantis „Statista“ informacija). „Google“ visada siekė, kad „Android“ operacinė sistema būtų įdiegta kuo didesniame mobilių įrenginių modelių skaičiuje – nuo ​​telefonų kainuojančių mažiau nei 50 USD iki kainuojančių daugiau nei 1 500 USD. Tuo tarpu „Apple“ diegia „iOS“ tik savo įrenginiuose, o šie įrenginiai kainuoja nemažai, todėl natūralu, kad „iOS“ nėra taip plačiai paplitusi.

Rinkos pasidalinimo vaizdas pasikeičia radikaliai jei pradėti lyginti „obuolius su obuoliais“, o tai reiškia pažiūrėti į „Premium“ klasės telefonų rinkos dalį, kuriai priklauso „Apple“ telefonai. Čia lyderiauja „Apple“ atsiriekusi daugiau nei 70 proc. dydžio rinkos pyrago riekę.

„Google“ verslo modelis yra toks, kad kompanija pirmiausia yra paslaugų teikėja, o ne aparatinės įrangos gamintoja. Ji daugiausia uždirba pardavusi reklamas visose platformose, todėl jai naudingas masinės rinkos metodas. Pati „Android“ operacinė sistema įmonėms yra nemokama, tačiau norėdamos naudotis „Google“ paslaugomis („Gmail“, „YouTube“, „Chrome“ ir pan., taip pat prieiga prie „Google Play“ parduotuvės), įmonės turi mokėti „Google“ licencijos mokesčius. Vis dėlto nemokamas „Android“ naudojimas yra priežastis, kodėl šios operacinės sistemos pagrindu veikia ne tik „Google“ „Pixel“, bet ir „Samsung“, „Motorola“, „OnePlus“, „Oppo“, „Nothing“ ir daugybės kitų prekių ženklų telefonai.

„Apple“ priešingai — ji uždaras kiemas. Tik „iPhone“ gali naudoti „iOS“ ir „Apple“ ketina šį „status quo“ išsaugoti. Ji visiškai kontroliuoja, kaip ši programinė įranga veikia jos telefonuose (ir atitinkamai apmokestina kūrėjus už aplikacijas, parduodamas jos „App Store“) ir kaip ją galima geriausiai optimizuoti aparatinei įrangai. Štai kodėl „Apple“ telefonai įprastai veikia geriau nei daugelis aukščiausios klasės „Android“ telefonų, nepaisant to, kad popieriuje aparatinė įranga dažnai yra ne tokia aukštos kokybės. „Android“ pagal savo pobūdį turi taikyti „vienas dydis tinka visiems“ metodą, kai kiekviena nauja jos operacinės sistemos versija turi gerai veikti įvairiuose skirtingų ekrano dydžius naudojančiuose įrenginiuose bei su įrenginiuose esančiais komponentais, ir tai gerai veikia ne visada.

„Android“ susidūrė su problema kai atsirado planšetiniai kompiuteriai, nes 4 colių telefonams sukurta programinė įranga staiga turėjo išsiplėsti, kad išnaudotų daug didesnię ekranų erdvę. „Android 3.0 Honeycomb“ pirmiausia buvo sukurta planšetiniams kompiuteriams, tačiau dėl įvairių problemų ji ilgai neužsibuvo, o kai kurios jos funkcijos buvo tiesiog įtrauktos į būsimas versijas. „Apple“ laikosi kitokio požiūrio: nors iš pradžių naudojo „iOS“ abiem įrenginiams, dabar „iOS“, optimizuota mažesnio dydžio ekranams lieka tik telefonams, o planšetiniams kompiuteriams skirta kita operacinė sistema — „iPadOS“.

„Google“ sunkiai dirba, kad apribotų suskaidymo sukeltas problemas ir, be abejo, savo įrenginių linijoje taiko daugiau „Apple“ metodų. Kaip ir „Apple iPhone“, naujesnės „Pixel“ serijos telefonai, įskaitant naujausią „Pixel 8 Pro“, buvo sukurti taip, kad pademonstruotų „geriausią Google“ procesorių, pagamintą „namuose“ (kaip „Apple“ tai daro su savo „iPhone“ lustais) ir programine įranga, optimizuota „Pixel“ telefonui, kuriame ji veiks.

Nors „Android“ gali pirmauti naudotojų skaičiumi, „Google“ aiškiai mato, kad „Apple“ pirmauja aukščiausios kokybės segmente ir tobulesne aparatine įranga. „Google“ bando atsakyti į tai naujos serijos „Pixel“ telefonais, o rezultatas — tai labiausiai „Apple“ primenanti patirtis, kurią galite gauti iš „Android“ telefono.

Ateitis

„Esame įdomioje Android kryžkelėje“, – sako Bena Woods, „CCS Insight“ pramonės analitikas. „Nors jos sėkmė kiekybiniu požiūriu yra neabejotina, ji vis labiau ir labiau pralošia „Apple“ aukščiausios kokybės išmaniųjų telefonų rinkos dalyje. „Google Pixel“ telefonai yra vieni geriausių „Android“ telefonų, tačiau įrenginių pardavimai yra tik maža dalelė to, ką „Apple“ gauna su „iPhone“.

Visai kita istorija, kai pažvelgi į „Android“ partnerius, daugiausia „Samsung“, kuri stumdosi su „Apple“ dėl pirmaujančios telefonų gamintojos pasaulyje pozicijos. Šis titulas, atrodo, dažnai pereina iš vienos įmonės į kitą. „Samsung“ turi daug platesnį produktų katalogą, o vienetų pardavimų rezultatus veikia didesnis telefonų skaičius mažesnėmis kainomis. „Premium“ segmente „Apple“ vis dar valdo, ir nerodo jokių lėtėjimo ženklų.

„Android“ vis stipriau tiki ilgalaike sulankstomų telefonų sėkme. „Samsung“ gamina jau ne pirmą savo „Galaxy Z Flip“ ir „Z Fold“ įrenginių kartą. Prie šio „sulankstomų įrenginių vakarėlio“ prisijungė ir „Google“ su savo „Pixel Fold“ bei „Oppo“, „Motorola“ ir „OnePlus“. „Apple“ dar nėra išleidusi sulankstomo įrenginio ir nėra aišku ar dėl to, kad ji nėra pasirengusi, ar dėl to, kad sulankstomi įrenginiai yra mada, kuri praeis (kaip pvz., 3D ekranai ar lenkti dizainai).

Užuot ieškojusi eksperimentinių naujovių, tokių kaip sulankstomi ekranai, „Apple“ toliau tobulina esamą aparatinę įrangą, aprūpindama naujausią „iPhone 15 Pro“ seriją titano dizainu ir patobulintomis kameromis. Be to, vienas iš „Apple“ tikslų yra didesnio žmonių kiekio įtraukimas į jos ekosistemą, kai „iPhone“ sklandžiai sinchronizuojasi su kitais „Apple“ produktais: „Apple Watch“, „iPad“, „Mac“, „HomePod“ ir „Apple TV“.

Su kiekvienu nauju „iPhone“ klientu „Apple“ turi galimybę parduoti papildomus savo produktus bei paslaugas tokias kaip „iCloud“ saugykla, „Apple Music“, „Apple Fitness“ arba „Apple TV“ srautinio perdavimo prenumeratos. Nors „Google“ taip pat siūlo tokius produktus, ji dar nepasiūlė tokio vientiso paketo, kokį siūlo „Apple“, todėl „Google“ pasiūlymai gali būti mažiau patrauklūs naujiems klientams, o esamus vilioti peršokti į „Apple“ smėlio dėžę.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad didelei daliai mobilių telefonų naudotojų, kaina yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis įrenginį ir „Android“, platinami už mažesnę kainą, ir toliau bus populiariu pasirinkimu žmonėms, turintiems mažesnį biudžetą.

Analitikai prognozuoja, kad išmaniųjų telefonų išsiuntimai iš gamyklų (vienas pagrindinių telefonų populiarumo statistikos paskaičiavimo kriterijų) pasieks žemiausią tašką per dešimtmetį, todėl vis daugiau įmonių ieškos būdų, kaip panaudoti naujas įdomias technologijas, kad pritrauktų potencialių naudotojų dėmesį. Tai matysime iš „Android“ ir jos partnerių bei „Apple“ su „iPhone“, jos programine įranga ir išoriniais įrenginiais, įskaitant naujas technologijas, tokias kaip „Apple Vision Pro“ akiniai.

Taip pat pamatysime, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama tvarumui: pavyzdžiui, „Apple“ rugsėjį vykusio „iPhone 15“ pristatymo renginio metu pasistengė parodyti, kad sustiprino savo įsipareigojimus aplinkosaugai. Nors „Samsung“ deda daug pastangų siekdama tvarumo, o mažesnės įmonės, tokios kaip „Fairphone“, kaip pagrindinius pardavimo akcentus naudoja planetai palankias funkcijas, kiti gamintojai dar turi paversti tvarumą pagrindine savo verslo modelio dalimi. Todėl tikėtina, kad vartotojams vis labiau kreipiant dėmesį į tvarumą ir ekologiją, kita didelė konkurencijos banga išmaniųjų telefonų pramonėje gali būti — kas pagamins ekologiškiausią produktą.

Neabejotina, kad „iOS“ ir „Android“ išmaniųjų telefonų programinės ir aparatinės įrangos kūrimas kartais vyksta beveik kartu, vienai pusei paleidžiant funkciją, o kitai atsakant „aš taip pat!“ principu. „Apple“ ir „Android“ turės ir toliau palaikyti tą konkurencijos dvasią, kad rastų naujų būdų, kaip pasiekti didesnės sėkmės vis sudėtingesne tampančioje rinkoje.