Atsarginių duomenų kopijų (backup) kūrimas ir saugojimas

Kalbant apie duomenų atsarginių kopijų darymą (backup) ir tinkamą strategiją, matyt, tiktų posakis, kad pagal „Jurgį ir kepurė“. Ne kiekvienam ji reikalinga tokia pati, tačiau reikalinga kiekvienam, kuris turi sukaupęs duomenų ir jokiu būdu nenorėtų jų prarasti (pvz. nuotraukos, video medžiaga, moksliniai ar kūrybiniai darbai ir t.t.).

Pati duomenų atsarginių kopijų darymo strategija ar jos būdai gali būti skirtingi, priklausomai nuo to kokį kompiuterį žmogus naudoja. Viena strategija tiems kas turi nešiojamus kompiuterius, kita tiems ant kieno stalo puikuojasi iMac, trečia tiems pas ką galingasis Mac Pro su 4 ar daugiau vidinių diskų sujungtų į įvairius RAID[1] masyvus ar mažasis Mac mini.

Tikras atsarginių duomenų kopijų darymas turi apsaugoti ne tik nuo sistemos, bet ir nuo žmogaus klaidų. Teko girdėti, kad kai kurie, žmonės ramiai jaučiasi įsidiegę RAID 1[2] (mirror). Aš RAID 1[2] nevadinčiau „backup“. Tai yra geras sprendimas apsisaugoti nuo duomenų praradimo sugedus vienam iš diskų, tačiau jei vartotojas ištrina failą (per klaidą ar specialiai) - tas failas automatiškai ištrinamas visuose RAID 1[2] masyvo diskuose ir jo atstatymo galimybės tokios pačios, kaip ir ištrynus failą paprastame diske.

Nors žemiau parašytas tekstas subalansuotas Mac kompiuteriams, bet tinka ir kompiuteriams su kitomis operacinėmis sistemomis, nes principai tie patys, kaip ir tikslai - neprarasti duomenų, kas beatsitiktų.

Pagrindinės „backup“ taisyklės

  1. Visada prieš darydami pakeitimus kompiuteryje, ypač radikalesnius, įsitikinkite, kad turite visų reikiamų dokumentų/failų atsargines kopijas, įskaitant pilnas OS X iš kurių galite pakrauti kompiuterį - „bootbale“[3] - (tam atvejui jei atnaujinus OS X versiją pasirodytų, kad kai kurios reikalingos programos nustojo veikti ir jums reikia grįžti prie prieš tai buvusios OS versijos arba vidinis kompiuterinis diskas sugedo.
  2. Turėkite bent dvi atskiras duomenų kopijas skirtingose laikmenose, tam atvejui - jei viena iš jų, dėl kokių nors priežasčių, pasirodytų kad iš jos atstatyti duomenų neįmanoma.
  3. Bent vieną iš atsarginių duomenų kopijų saugokite atskirai nuo pirmosios. Atskirai nėra kitoje lentynoje ar kambaryje. Atskirai - tai kitame pastate, o gal net mieste pakankamai toli, kad įvykus nelaimei, tarkim sudegus namui ar butui, antroji kopija išliktų.
    Kokią antrosios atsarginės duomenų kopijos saugojimo vietą pasirinkti priklauso nuo kiekvieno įpročių, gyvenimo būdo ir t.t. Ta vieta neturėtų būti iš retai lankomų. Tarkim, jei periodiškai apsilankote pas gimines, galite paprašyti, kad jie „priglaustų“ jūsų diską ir kaskart vykdami pas pas juos, iš namų paimtumėte naujausią duomenų kopiją ir tuos diskus sukeistumėte. Tokiu būdu ten paliktas diskas būtų su naujausiais duomenimis, o grįžę namo - atnaujintumėte duomenis iš „giminių“ parsivežtame diske. Žinoma, ten duomenys turėtų taip pat būti padėti pakankamai saugiau, kad ten gyvenantys vaikai, radę jūsų diską: nepasidarytų iš jo mašinėlės, arba nepanaudotų jo savo kompiuterinėms reikmėms, arba tas diskas neatsidurtų kur nors šaldytuve ar nebūtų panaudotas kaip priemonė sūriui slėgti. Atsargine disko(ų) saugojimo vieta gali būti darbovietė (jei ten yra kur saugiai tą diską padėti, kad kiekvienas smalsuolis negalėtų patyrinėti jo turinio), bankas (jei nuomojatės seifą ar saugyklą) ir t.t.
  4. Jei savo svarbiausius duomenis saugote CD/DVD laikmenose - periodiškai juos patikrinkite ir kas kažkiek laiko perrašykite. CD/DVD laikmenų fizikiniai parametrai su laiku keičiasi ir gali taip nutikti, kad praėjus keliems metams nuo tų kopijų sukūrimo, kai reikės jomis pasinaudoti - duomenys jose bus nenuskaitomi. Kitas tokiose neperrašomose laikmenose duomenų laikymo neprivalumas tas, kad jei pasigavote kokį kenkėją - jo iš ten neiškrapštysite. Kita Su CD/DVD saugomais duomenimis susijusi problema ta, kad, panašu, šios laikmenos tampa vis mažiau ir mažiau populiarios ir yra rizika, kad po kelių metų norėdami atstatyti duomenis iš CD/DVD turėsite gerai paieškoti įrenginio, kuris tiks jūsų kompiuteriui.

Rizikos grupės

Turėtumėte susirūpinti, jei jums tinka bent vienas iš žemiau paminėtų teiginių. Į prarasti duomenis rizikuojančių grupę patenka:

  • Vartotojai, kurie niekada nedaro atsarginių duomenų kopijų.
  • Vartotojai kurie turi vieną diską pajungtą prie kompiuterio ir tai yra vienintelė vieta kur saugomos atsarginės duomenų kopijos.
  • Vartotojai turintys 10 ir daugiau išorinių diskų, tačiau nėra sukūrę duomenų kopijų darymo strategijos ir jau nebežino kuriame diske kokie ir kokio senumo duomenys saugomi.
  • Vartotojai patyrę ne vieną disko gedimą, tačiau ir toliau perkantys tos pačios kompanijos gamybos diskus.
  • Vartotojai turintys RAID 1[2] ir manantys, kad mirror (veidrodis) yra atsarginė duomenų kopija.
  • Vartotojai manantys, kad kompiuterio vidinio disko gedimas gali būti vienintelė duomenų praradimo priežastis.

Nuo ko „backup“ turi apsaugoti

  • Disko gedimo. Kai diskas kompiuteryje „dingsta“ kartu su visais duomenimis. Manau apie duomenų saugojimą diske reikėtų galvoti taip, kad kietieji diskai visada sugenda ir tai tik klausimas, kada tai įvyks, o ne ar tai įvyks. Retai, tačiau gali būti, kad gedimo priežastis maitinimo šaltinio ar aušintuvo gedimas - tikėtina, kad duomenys, tokiu atveju diske gyvi ir sveiki, tačiau norint juos iš ten išgauti - procedūra gali būti sudėtinga. Taip taip nutikti, kad Macbook’as išslydo iš rankų ar bandydami pagauti kanarėlę namie nuspyrėte iMac nuo stalo (nepavydžiu tada kanarėlei).
  • Gamtos stichijos arba žmonių piktybinės (o kartais ir netyčinės) veiklos. Audros, liūtys, tornadai, uraganai, žaibai, elektromagnetiniai virpesiai ar bangos, gaisrai - visa tai gali sunaikinti jūsų kompiuterį(us) ir visa tai kas juose ir šalia jų.
  • Vartotojo klaidos arba žmogiškojo faktoriaus. Kai per klaidą ar nepasižiūrėjimą ištrinamas failas, ar visas katalogas, suformatuojamas ne tas diskas ir t.t.
  • Programinės klaidos. Kartais programuotojai palieka arba nenoromis sukuria tokias programines klaidas, kurių rezultatu gali būti neatstatomai sugadintas failas ar net visa jų eilė.
  • Failinės sistemos gedimo. Jei dėl kažkokių tai priežasčių sugedo katalogų sistema - ryšiai su failais ir aplankais gali būti nutraukti ir duomenų struktūra diske gali būti pažeista (corrupt).
  • Vagystės ar konfiskavimo. Ilgapirščiai nenaudėliai gali įsibrauti į namus ir jūsų gražuolis Mac’as tikrai jiems kris į akis. Ir, nors [turtą galima apdrausti] (tikiu, kad esate protingi ir tai padarėte), tačiau prarastų duomenų niekas nebegrąžins. Keliaujant taip pat yra didelė rizika, kad kas nors pasikėsins į jūsų kompiuterį.

Priemonės

Programinė įranga

Yra sukurta visa eilė priemonių ir programų skirtų „backup’ų“ darymui. Viena, Mac vartotojams geriausiai žinomų, yra Time Machine, kuri yra kiekviename Mac’e su įdiegta OS X Leopard ar naujesne versija. Nors tai patogi ir gera programa, nuoširdžiai kas valandą sauganti „vartotojo užpakalį“, nerekomenduočiau „backup’ams“ naudoti tik jos. Kaip padaryti, kad Time Machine atsargines duomenų kopijas darytų ne kas valandą, skaitykite: „Lėtiname laiko mašiną“. Apple pasirūpino, kad tie, kuriems svarbūs duomenys ir yra įjungę Time Machine, nešiojamuose kompiuteriuose atsarginės duomenų kopijos daromos net tada kai išorinis diskas nėra pajungtas. Jei su vidine disko vieta - striuka, skaitykite: „Kaip išjungti Time Machine duomenų saugojimą vidiniame diske“.

Iš labiau žinomų šiam tikslui skirtų 3-ų šalių sukurtų sprendimų yra Carbon Copy Cloner, Super Duper ir Crash Plan.
Aš naudoju Carbon Copy Cloner. Kai rinkausi kurią programą naudoti atsarginėms duomenų kopijoms kurti - Crash Plan iš karto buvo atmesta, nes jai reikalinga Java, o Java, kaip žinoma, papildoma saugumo spraga kompiuteryje (Skaitykite: „Kaip išjungti Java Mac kompiuteriuose“.)
Super Duper - mokama ir paskaičius forumus atrodė nėra labai patikima.
Carbon Copy Cloner, tada buvo nemokama ir atrodė pakankamai patikima. Dabar, Carbon Copy Cloner - mokama, bet aš ir toliau ją naudoju, nes per visus šiuos metus, ji puikiai dirbo savo darbą, neturėjau nė vieno priekaišto, kompanijos „Bombich Software, Inc.“ produktui. Programos kaina 111 LTL yra niekinė, lyginant su ta kurią tektų sumokėti norint atstatyti sugadintus duomenis, jau nekalbant apie tai, kaip skaudu būtų duomenis prarasti.

Diskai ir įrenginiai

Nerekomenduočiau atsargines duomenų kopijas saugoti tuose pačiuose diskuose kaip ir originalai, ypač jei tai vienintelės duomenų atsarginės kopijos, nes sugedus diskui prarastumėte ir kopijas.

Jei naudojatės Macbook kompiuteriu, paprasčiausia būtų įsigyti kelis USB ar Thunderbolt[4] išorinius diskus. (Prieš įsigydami Thunderbolt diskus įsitikinkite, kad šio tipo jungtį turi jūsų Mac’as.)

Jei turite senų, kažkada kompiuterio viduje buvusių diskų - neišmeskite jų, jie puikiai gali saugoti atsargines duomenų kopijas. Įsigijus „NewerTech Voyager“ ar panašų įrenginį, tie kadaise kompiuterio viduje gyvenę SATA diskai, gali dar puikiai tarnauti.

WD My Passport for Mac
Nešiojami (portable) diskai

Tai labiausiai populiarus nešiojamų išorinių diskų tipas. Prieš pirkdami diską paskaitykite atsiliepimus apie jį, jei įmanoma, ką rašo žmonės, kurie naudoja tokį diską su kompiuteriais maksimaliai panašiais į jūsiškį. Rinkitės tik patikimų gamintojų diskus ir tų kompanijų, kurios gali suteikti reikiamą techninį garantinė ir po-garantinį aptarnavimą.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos enkantis:

  • ar diske esančios sąsajos atitinka jungtis jūsų kompiuteryje
  • jei planuojate išorinį diską neštis su savimi - rinkitės tą modelį, kuriam nereikia atskiro elektros maitinimo
  • jei yra galimybė rinkitės diską turintį kelias skirtingas sąsajas.
  • rinkitės diską su maksimaliai greitomis sąsajomis (pvz USB 3 ir patikrinkite ar ji yra suderinama su vis dar populiaria USB 2)
  • jei perkate Mac kompiuterius, greičiausiai, jums svarbūs ne tik funkcionalumas, bet ir estetinis gaminio vaizdas. Rinkoje yra pakankamai platus, pačio įvairiausio dizaino, nešiojamų diskų pasirinkimas - pasirinkite sau tinkamą, bet svarbiausiai funkcionalumas.

Iš savo patirties galėčiau pasakyti, kad patikimi yra GDrive diskai, bet juos aš mėgstu mažiau už Western Digital kompanijos „My Passport“ grupės diskus, nes G-Drive veikia žymiai garsiau, tiek pats diskas, tiek ir aušintuvas.

NewerTech Voyager SATA palaiko 2.5“ ir 3.5” SATA 6Gb/s, 3Gb/s ir 1.5Gb/s iki 4.0TB talpos diskus.

Jie parduodami dviejų tipų: su keturiomis sąsajomis (FireWire 800 ir 400, USB 3.0 ir eSATA) ir tik su USB 3 ir nėra brangūs.

Aš tokį įrenginį sėkmingai naudoju jau porą metų. Jis man leidžia išnaudoti senus SATA diskus. Jo pagalba greita ir patogu padaryti duomenų kopiją ir diską padėti į lentyną ar paruošti išnešimui į disko saugojimo vietą „ne namie“. Aš jį vadinu „tosteriu“, nes jis ir atrodo panašiai, ir darbas su juo panašaus principo - įkiši diską ir lauki kol duomenys nusikopijuos - paspaudi mygtuką ir diskas iškyla.

Jam pajungti prie Mac kompiuterio nereikia jokių papildomų tvarkyklių, įstačius diską - jis tuojau pat tampa pasiekiamas Mac kompiuteryje.

Šį įrenginį paminėjau tik kaip pavyzdį. Tai nėra koks ors unikalus prietaisas ir galite rinktis kitą gamintoją

Išoriniai diskų masyvai.

Išoriniai diskų masyvai su 2 ir daugiau diksų, leidžia saugoti didesnius duomenų kiekius. Papildomai, dauguma jų leidžia konfigūruoti RAID masyvus, kurie atitinkamai nuo poreikio gali būti papildomas saugumo garantas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis išorinį diskų masyvą:

  • ar jame esančios jungtys atitinka jungtis esančias jūsų kompiuteryje. (Daugiau jungčių turintis masyvas, kaip taisyklė - geriau, nes leidžia pajungti įrenginį naudojantis skirtingomis sąsajomis. Ir jei kada ateityje pakeisite kompiuterį, tikėtina, kad vienoms sąsajoms išnykus ar tapus nepopuliarioms esant didesniam jungčių pasirinkimui, vis tiek turėsite galimybę įrenginį pajungti). Stenkitės pasirinkti įrenginį, kuriame yra greičiausios jūsų Mac’e esančios sąsajos jungtis ir taip pat pora alternatyvių. Viena iš geresnių papildomų sąsajos alternatyvų yra galimybė pasiekti įrenginį per kompiuterinį tinklą (LAN), tokiu atveju, net jei po kiek laiko įsigytame kompiuteryje nebus reikiamos sąsajos, labai tikėtina, kad kompiuteriniu tinklu vis dar naudositės. Nerekomenduočiau naudoti LAN, kaip pagrindinio duomenų perdavimo į diskų masyvą būdo - jis gana lėtas.
  • jei planuojate įrenginį naudoti kaip RAID diskų masyvą - atkreipkite dėmesį į tai ar jam reikalinga papildoma korta įdiegta kompiuteryje ar tą RAID kortą įrenginys jau turi savyje. Jei reikalinga korta - rinkitės tą, kurią rekomenduoja įrenginio gamintojas ir jei yra galimybė - tą, kuriai nereikia tvarkyklių „draiverių“ (kortos kurioms reikalingos tvarkyklės, kaip taisyklė, neveikia arba blogai veikia atnaujinus OS X versiją ir reikia laukti kol jos bus atnaujintos, o laukti kartais tenka ilgai.) Ta pati taisyklė galioja ir patiems įrenginiams. Jei įrenginys turi savyje RAID kortą - patikrinkite ar to įrenginio veikimui nereikalingos tvarkyklės - rinkite tuos, kuriems tvarkyklės nereikalingos idant neturėti bėdų atnaujinus OS X.
  • esant galimybei patikrinkite ar garsiai veikia įrenginys. Garsiai ošiantis įrenginys šalia tylaus Mac’o su laiku gali pradėti erzinti. Atminkite, kad įrenginio veikimo garsumas pakis įdėjus diskus - papildomas triukšmas nuo diskų ir padidėjus apkrovimui ir vidinei įrenginio temperatūrai viduje esantys aušintuvai suksis greičiau.
  • įsitikinkite, kad kompanija, iš kurios ruošiatės pirkti šį įrenginį, suteikia reikiamą techninį aptarnavimą. Per kiek laiko įrenginį pakeičia, jei tokia paslauga reikalinga. Taip pat nepirkite nežinomos kompanijos gaminio. Rimtas, rimtos kompanijos gaminys - svarbiam reikalui!
  • rinkoje yra pakankamai platus, pačio įvairiausio dizaino, diskų masyvų pasirinkimas - pasirinkite sau tinkamą ir pagal dizainą, bet svarbiausiai funkcionalumas.

Backup strategijos. Kuri jums tinka labiausiai?

Kokią duomenų atsarginių kopijų kūrimo ir saugojimo strategiją pasirinkti priklauso nuo to kiek tų duomenų turite, kie jie svarbūs ar jų praradimas būtų „skaudus“, kokio tipo kompiuterį(us) naudojate ir kiek pinigų duomenų saugumui galite skirti.

Jei duomenų nedaug

Jei saugotinų ir svarbių dokumentų turite nedaug, dar nereiškia, kad jų nėra. Net jei elektroniniam paštui naudojate IMAP, kartais gali nutikti taip, kad ištrinsite reikalingą laišką (pvz. per klaidą patekusį į „brukalų“ aplanką). Dauguma mobilių telefono aparatų, šiais laikais, turi galimybę visi padoriai fotografuoti - draugų, šeimos, bendradarbių ar bendramokslių nuotraukos, nuotraukos iš švenčių ar kelionių… išties tai geras prisiminimas po kelių metų. Netekti jų vien dėl vienos savo klaidos, kompiuterio disko gedimo ar ilgapirščio nusikalstamos veikos būtų nedovanotinas apsileidimas.

Taip pat, tam tikrose situacijose (pvz mokantis ar studijuojant) yra trumpalaikiai svarbūs dokumentai: referatai, kursiniai ar diplominiai darbai, pristatymai… Dažnai, praradus juos „žaliuojama“, nes padaryti prarastą darbą iš naujo, retai kada būna pakankamai laiko.

Jei tokių (svarbių) failų kompiuteryje yra, bet nedaug:

  • patarčiau nusipirkti nešiojamą išorinį diską ir periodiškai tuos duomenis ten kopijuoti. Priklausomai nuo to, kuri paslauga Jums priimtinesnė galite naudoti arba Time Machine arba Carbon Copy Cloner.
  • naudotis „Debesų“ paslaugomis ir reikalingus failus ar jų aplankus kopijuoti/sinchronizuoti su viena ar keliomis duomenų saugojimo „debesyse“ tarnybomis. Kai kurių populiariausių „debesų“ paslaugas palyginti galite straipsnyje: „Duomenys debesyse“. Jei naudojatės Dropbox paslauga, informaciją apie tai kaip sinchronizuoti aplankus esančius „už Dropbox ribų“ su šia paslauga rasite straipsnyje „Turbiname Dropbox - kaip sinchronizuoti aplankus esančius už Dropbox ribų“.

Išorinio disko naudojimas kartu su duomenų saugojimu „debesyse“ sumažins galimybę negrįžtamai prarasti duomenis. Dropbox ir kelios kitos paslaugos palaiko ištrintų duomenų saugojimą tam tikrą laiką, todėl net ištrintą failą galima atstatyti, žinoma jei tai nėra failas, kurio dingimą aptikote po pusės metų…., bet tokiems failams yra išorinis diskas.

Jei svarbių failų yra daug, bet didžioji jų dalis yra tekstiniai dokumentai, kurie, kaip taisyklė neužima daug vietos - šis atsarginių duomenų kopijų kūrimo modelis jums gali tikti taip pat.

Jei duomenų daug

Jei esate prikaupęs daug svarbių failų ir tai pakankamai daug vietos užimantys failai:

  • Įsigykite kelis nešiojamus diskus ir į vieną (ar kelis, priklausomai nuo duomenų kiekio) surašykite failus, kurie nebus keičiami, o tik peržiūrimi (archyvas). Kitą diską naudokite failams, kurie yra pakankamai nauji, todėl dažniau aktualūs ar dar redaguojami.
  • Nešiojamus diską(us) su archyvo failais, susitarę su draugais, pažįstamais ar giminėmis nuneškite saugojimui pas juos, su sąlyga, kad tų failų originalai yra jūsų kompiuteryje. Jei dėl disko vietos stokos, tų failų nėra - turėkite tų failų kopijas ir diskuose pas save namie, kurie būtų greitai pasiekiami, kai jų prisireikė. Nelaimės (vagystės, gaisro ar kitos diskų ir kompiuterio sugadinimo priežasties) atveju - duomenis atstatyti galėsite iš diskų saugomų ne namie. Gal tai nebus patys paskutiniai duomenys (priklausomai nuo to kaip dažnai darysite duomenų kopijų diskų rotaciją namai<->ne namai), tačiau didžioji duomenų dalis bus išlikusi. Nepamirškite, kad atnaujinti ne tik namuose bet ir „ne namuose“ reikia ir diską su ne archyviniais duomenimis.
  • Įsigykite išorinį, talpų diskų masyvą ir į jį darykite atsargines duomenų kopijas. Kokio dydžio diskai tame masyve turėtų būti priklauso nuo to, kaip greitai duomenų kiekis auga kompiuteryje. Jei tai nuotraukos ar video medžiaga - turėkite omenyje, kad nauji fotoaparatai ar vaizdo kameros kuria didesnius failus ir jų saugojimas kompiuteryje, o atitinkamai ir atsarginių kopijų saugyklose pareikalaus daugiau disko vietos.
  • Naudokitės „debesų“ paslaugomis. Kartas nuo karto, įvairios debesų tarnybos vykdo reklamines akcijas, kurių metu suteikia daugiau nemokamos vietos - pasinaudokite tokia galimybe. Kai kurių populiariausių „debesų“ paslaugas palyginti galite straipsnyje: „Duomenys debesyse“.

Backup Pro

Jei užsiimate profesionale veikla (fotografija, video, muzika, dizainas, architektūra), būtų labai neprotinga viso gyvenimo nuveiktą darbą patikėti tikimybei, kad esate „laimės kūdikis“ ir jums nieko blogo nenutiks. Nežiūrint to, kad Mac kompiuteriai yra patikimi, tačiau net tas faktas, kad juose yra įdiegta „backup“ sistema sako - pasirūpinkite savo duomenų saugumu.

Atsitikus nelaimei ir dėl savo klaidos, kito žmogaus piktybinės ar nepiktybinės veiklos, gamtos stichijų ar kitokių nelaimių prisiminimai apie prarastus duomenis gali būti ne tik slogūs, bet ir nepaprastai brangūs. Kai kuriais atvejais, duomenų atstatymas (jei toks išvis įmanomas) gali kainuoti iki kelių dešimčių tūkstančių litų ir nėra garantijos, kad visiškai visi duomenys bus atstatyti.

  • darykite bent 3 skirtingose laikmenose tų pačių duomenų kopijas vieną kurių saugokite ne namie.
  • naudokite skirtingus atsarginių kopijų darymo būdus ir aplikacijas (paprastas kopijavimas, Time Machine, Carbon Copy Cloner)
  • darykite duomenų kopijavimą ir rotaciją drausmingai. Kompiuteryje, kai yra galimybė nurodykite kopijų darymo cikliškumą:
    • jei laikote išorinius įrenginius išjungtus ar nepajungtus prie kompiuterio, nustatykite, kad iššoktų informacinis langas apie tai, kad reikia pajungti diską ar diskų masyvą.
    • kalendoriuje įveskite priminimą apie tai kad reikia „aplankyti gimines“ ir atlikti diskų saugomų pas juos ir pas jus su naujausiomis duomenų kopijomis apkeitimą.
  • periodiškai patikrinkite ar galite atstatyti duomenis iš atsarginių kopijų. Atsarginės kopijos taip pat saugomos diskuose, o jie kaip žinia gali taip pat sugesti arba kopijavimo metu įvykusi klaida sugadinti ten esančius duomenis.
  • turėkite bent vieną atsarginį diską iš kurio galėtumėte pakrauti kompiuterį. Sugedus vidiniam kompiuterio diskui, kol lauksite atvykstant naujo, galėsite naudotis kompiuteriu pakrovę jį iš išorinio disko ir „darbas nesustos“ ne dėl jūsų kaltės.
  • padarę „bootable backup“ diską - pakraukite iš jo kompiuterį ir patikrinkite ar viskas veikia taip kaip turėtų, kokie duomenys esantys kituose diskuose jums pasiekiami, atlikite reikiamus nustatymus.
  • jei yra galimybė, pabandykite inicijuoti „pseudo gedimą“ - atjunkite vieną ar kelis vidinius diskus ir patikrinkite ar jūsų sukurtas „atsarginis planas“ veikia.

Atminkite, jūsų duomenų saugumas - jūsų rankose.

PATARIU/KONSULTUOJU:

  • Norite įsirengti profesionalią darbo vietą su Mac kompiuteriu?
  • Dirbate su foto ar video medžiaga, o gal maketuojate ar programuojate?
  • Kaip išsirinktiMac kompiuterio modelį, kuris optimaliai atitinka Jūsų poreikius ir sutaupyti pinigų?
  • Kaip optimizuoti namų ar biuro kompiuterinį tinklą ir darbo aplinką?
  • Kaip optimaliai išnaudoti Mac galimybes?
  • Norite maksimalios duomenų saugos, bet nežinote, kuris duomenų apsaugos strategijos modelis Jums labiausiai tinka?
  • Reikalingos konsultacijos Photoshop, Aperture ar kitų Apple programų naudojimo klausimu?
  • Turite kitų klausimų susijusių su Mac kompiuteriais ar Apple programine įranga?

Klauskite.


  1. RAID (angl. redundant array of independent disks ‘perteklinis nepriklausomų diskų masyvas’ ar redundant array of inexpensive disks) – būdas paprastai sujungti keletą standžiųjų diskų (nors taip galima sujungti ir kitokius), padidinant tiek bendrą talpą, tiek skaitymo ar rašymo greitį, tiek ir patikimumą.  ↩

  2. RAID 1 dar žinomas kaip veidrodinis ar mirror yra masyvas kai visi diskai jame yra vienas kito kopijos. Kompiuteris į RAID 1 sujungtus diskus mato kaip vieną diską (talpa taip pat vieno disko). Paprastai skaitymas iš RAID 1 masyve esančių diskų yra greitesnis (kuo daugiau diskų - tuo greičiau), rašymas toks pats kaip ir į vieną diską.  ↩

  3. bootable“ - tai diskai iš kurių gali būti užkrauta sistema.
    Bootable backup“ - tai atsarginės duomenų kopijos diskas, kuriame įrašyta ir OS X versija taip, kad Mac kompiuteris iš šio disko gali būti užkrautas. Kaip taisyklė, „bootable backup“ diske be pilnai funkcionuojančios OS X versijos jau yra dalis (arba visi) jūsų duomenys ir jūsų atlikti OS X nustatymai.  ↩

  4. jungčių tipai išrikiuoti pagal teoretinį duomenų perdavimo greitį, mažėjančia tvarka:
    Thunderbolt jungtis leidžia duomenis perduoti iki 10Gbps greičiu.
    e-SATA III duomenų perdavimo greitis - 6Gbps
    USB 3 jungtis leidžia duomenis perduoti iki 5Gbps greičiu.
    e-SATA II duomenų perdavimo greitis - 3Gbps
    Firewire 800, taip pat žinoma IEEE 1394b pavadinimu duomenis perduoda 800Mbps greičiu.
    USB arba USB 2 jungtis leidžia duomenis perduoti iki 480Mbps greičiu.
    Firewire 400, taip pat žinoma i.Link arba IEEE 1394 pavadinimais duomenis perduoda 400Mbps greičiu.  ↩

    Sąsajos ir jų greičių palyginimas Mbps. (kuo didesnis skaičius - tuo greičiau perduodami duomenys)

Apie Ramūnas Blavaščiūnas

Fotografijos, geros technikos ir kavos mylėtojas

Komentarų: 7 | Ačiū, kad rašote lietuviškai

  1. Sveiki, kaip racionaliai pasilegti, turint kelis 3.5 pata (IDE) diskus? Pvz. du-trys po 80gb, vienas 160 gb, ir pan. Ar yra kažkokius devaisas, sujungiantis diskus į bendrą talpą? Bet tuomet nusprogus vienam, dings visi duomenys? Gal tuomet vienam diskui priskirti tik vieną katalogą iš backupinamo kompo?

  2. Sveiki,
    Kadangi nežinau ar diskus į masyvą sujungti norite kompiuterio viduje (Mac Pro) ar išorėje - rašysiu apie išorę.

    Norint diskus sujungti į masyvą, reikia:
    - specialios dėžutės, kurioje bus tie diskai patlapinti;
    - specialios plokštė (RAID controller) leidžiančios kurti masyvus (jei dėžutė speciali, joje jau gali būti RAID kontroleris).

    RAID'e rekomenduojama naudoti tokios pačios talpos diskus.

    Ar duomenys dings sugedus vienam diskui priklauso nuo to kokį RAID naudosite. Daugiau informacijos apie RAID tipus rasite http://lt.wikipedia.org/wiki/RAID
    Kaip ir kokius masyvus naudoti priklauso nuo to kam juos naudosite ir kokio patikimumo norite iš to masyvo.
    RAID 0, kai diskai sujungiami į bendrą talpą dažniausiai naudojami norint turėti ne tik didesnį diską, bet ir greitesnį priėjimą prie duomenų jame. Naudojant vien tik RAID 0 atsiranda rizika prarasti duomenis - vienam masyvo diskui sugedus negalėsite prieiti prie duomenų nei viename iš masyve esančiuose diskuose saugomų duomenų. (Galima du RAID 0 sujungti į RAID 1, RAID 0+1, tokiu atveju sugedus vienam vieno RAID 0 masyvo diskui - duomenys būtų pasiekiami kitame).
    Naudojant RAID 1 - sugedus vienam diskui - duomenys bus saugūs kitame, šito kaina - vieno disko talpa už dviejų diskų kainą. (reikia prisiminti, kad ištrynus duomenis, pvz. vieną failą RAID 1 masyve esančiame diske - jis išsitrins ir kitame, nes RAID 1 masyve esantis vienas diskas yra kito veidrodinis atspindys).
    Dabar diskai nėra labai brangūs ir paprastom duomenų kopijom galima įsigyti išorinį diską. Jei iš ties norite kompleksinio sprendimo, kuriame būtų naudojamas vienas iš RAID, pvz RAID 5 - rekomenduočiau nežaisti su senais diskais, o nusipirkti tam pritaikytą išorinę dėžutę ir ten sudėti naujus diskus.
    Aš naudoju Arcticroc 4Te, bet rinkoje yra ir daugiau sprendimų. Reikia išsiaiškinti ar sprendimas tinka jūsų tipo kompiuteriui MAC ar PC ir ar turi reikalingas jungtis.
    Kelios nuorodos į išorinius RAID diskų masyvus:
    Mercury Elite Pro Qx2 Palaiko RAID 0, RAID 1, RAID 5 ir RAID 10
    Elite Pro Dual RAID 0 (iš dviejų diskų), o nusipirkus du tokius įrenginius galima sukurti RAID 0+1 masyvą
    Guardian MAXimus RAID 1 iš dviejų diskų.

    Tiesa, dabartiniuose įrenginiuose naudojami SATA diskai.
    P.S. Jei nutarsite pirkti ar išorinį RAID diskų masyvą, ar RAID kontrolerį - rekomenduočiau rinktis „driverless“ variantą, nes priešingu atveju būsite prisirišęs prie OS versijos ir jai sukurtų tvarkyklių. „Driverless“ atveju tvarkyklių diegti nereikia ir atnaujinus OS versiją - masyvas veiks.

  3. Jei jau dingo visi duomenys,nieko nebegalima padaryti,juos gražinti?

    • Priklausomai nuo to kaip įvertinti tą „dingo“.
      Vienu atveju tai, kad kompiuteris nemato disko nereiškia, kad duomenys yra nepreinami, kitu atbeju jei diskas sugadintas ar suformatuotas - juos gali būti galima atstatyti, bet priklaudomai nuo jų kiekio bei sugadinimo lygio tai gali būti ilgas ir gana brangus malonumas (stipresnių sugadinimų atveju duomenų atstatymo kaina gali prasidėti nuo 10 000 LTL)

  4. Sveiki, karts nuo karto pasidarau kompiuterio back up'ą į išorinį diską. Bet Storage rodo, kad kompiuterio diske 39 GB užima atarginės kopijos. Kas tai per kopijos?
    Screen Shot 2014-11-06 at 21.59.43

  5. Norėdami įkelti paveikslėlį, patalpinkite jį kur nors per internetą prieinamoje vietoje, pvz Dropbox ir bendrinimo (share) pagalba gautą nuorodą patalpinkite komentaruose.

    jei kalbate apie atsargines kopijas vidiniame kompiuterio diske, tai gali būti, kad tai Time Machine atliktos ir išsaugotos failų kopijos. Daugiau informacijos apie tai rasite straipsnyje: Išjungiame TimeMachine duomenų saugojimą vidiniame kompiuterio diske.

Parašykite komentarą

Į viršų