Kodėl daryti atsargines duomenų kopijas ypač svarbu kompiuterių su SSD diskais savininkams

Pastaruoju metu kompiuteriai su SSD diskais tampa įprastu dalyku ir daugelis renkasi Mac kompiuterius turinčius būtent tokio (Solid-state drive) tipo diskus. Nėra dūmų be ugnies ir už SSD greitį gali tekti mokėti tam tikrą kainą ir ne tik pinigais.

Nekalbėsiu apie atsarginių duomenų kopijų darymo svarbą, būdus bei strategijas, apie tai esu jau rašęs anksčiau ir tikrai daugiau nei vieną kartą. Šį kartą noriu atkreipti SSD diskų savininkų dėmesį į atsarginių duomenų kopijų darymo svarbą.

SSD diskus turinys kompiuteriai veikia daug greičiau nei tie, kuriuose įdiegti HDD tipo diskai - tą žino daugelis kompiuterių vartotojų, tačiau dažniausiai jų žinios apie SSD ir HDD skirtumus tuo ir baigiasi.

Nesigilindamas į technines SSD ir HDD veikimo skirtumų detales pasakysiu, kad priešingai nei HDD atveju, dėl skirtingų veikimo principų, jei SSD diske kas nors pradėjo vykti ne taip kaip turėtų, norėtumėte ar tikitės - greičiausiai duomenų atstatyti negalėsite, nebent turite pasidarę atsargines duomenų kopijas kitose laikmenose.

HDD vs SSD

Didžiausia sugadintų/sugedusių duomenų atstatymo SSD diskuose problema yra tai kaip šie duomenys tokiuose diskuose yra valdomi. Ištrynus duomenis HDD, duomenys nėra pilnai ištrinami iš disko ir ten lieka tol kol jų neperrašysite - HDD ištrintų duomenų vietas sistema interpretuoja kaip tuščias ir esant reikalui, gali ten rašyti duomenis. Todėl atsitikus „katastrofai“ ir nedarant jokių papildomų veiksmų kompiuteryje su HDD disku, specialių aplikacijų pagalba tuos duomenis galima pilnai ar dalinai atstatyti.

SSD veikia kitaip ir jei nėra naudojamas Apple TRIM su laiku gali „lėtėti“. TRIM pasirūpina, kad duomenys iš SSD disko būtų pilnai pašalinti vos tik failas ištrinamas ir todėl ištrintų duomenų atstatymas iš SSD disko yra neįmanomas.

Ribotas SSD diskų tarnavimo laikas

Yra ir dar viena priežastis dėl, kurios kompiuterių su SSD diskais savininkai turėtų pasirūpinti tinkama atsarginių duomenų kopijų (backup) darymo strategija ir duomenų kopijas išsaugoti ir kitose laikmenose. SSD diskuose esančiuose „sektoriuose“ duomenys gali būti įrašyti ribotą kartų skaičių. Po to diskas paprasčiausiai nustoja veikti. Labai galimas scenarijus kai vakare kompiuteriu naudositės be problemų, o ryte jo negalėsite įkrauti.

Flash atminties, kurios pagrindu yra pagaminti SSD diskai, technologija įrašymų į tą patį sektorių skaičių riboja iki 10 000 kartų. Aparatinė diskų įranga kontroliuoja, kad kiekvienam disko sektoriui/ląstelei tektų vienodas įrašymų skaičius ir seka kiek kartų duomenys buvo įrašyti į kiekvieną disko atminties ląstelę. Šiuos duomenis susumavusi aparatinė SSD disko įranga juos atvaizduoja kaip S.M.A.R.T.[1] atributą. Žinoma sudėtinga numatyti koks yra SSD disko „gyvenimo laikas“, nes tai priklauso nuo disko talpos ir duomenų kiekio jame, bei to kaip dažnai ir kaip intensyviai duomenys į jį rašomi (atminkite, kad net jums nieko kompiuteriu nedarant, jame vyksta begalės įvairių procesų, dalis kurių rašo duomenis į diską). Pavyzdžiui Intel garantuoja, kad jos diskai atlaikys bendrą 37TB duomenų kiekį įrašytą į X25-M diskus (apie 20GB per dieną 5 metų bėgyje), kitaip tariant normaliai naudojant kompiuterį SSD gyvavimo laikas yra apie 5 metai.

Mažesnės talpos SSD diskų ir intensyvaus kompiuterio naudojimo atveju „5 metai“ gali ateiti greičiau nei norėtųsi.

Daugiau informacijos apie SSD diskų patvarumą rasite Tech Report svetainėje esančiame straipsnyje „The SSD Endurance Experiment: Casualties on the way to a petabyte“.