Po ilgus metus trukusio delsimo ir netikrumo „Google“ pradėjo atsisakyti trečiųjų šalių slapukų – kertinio pakartotinio reklamos rodymo akmens.

2024 m. sausio 4 d., kai pasaulyje dar gaudė šventiniai Naujųjų metų varpai, „Google“ paskelbė, kad pagal numatytuosius nustatymus pradėjo riboti trečiųjų šalių slapukus 1 proc. „Chrome“ naršyklių. Tai gali atrodyti kaip lašas ar net lašelis didžiuliame vandenyne. Bet iš tikrųjų tai svarbaus etapo pradžia. Ir ne tik todėl, kad tai paveikė maždaug 32 milijonus planetos gyventojų (1 proc. nuo 3,2 milijardo „Chrome“ vartotojų bazės.)

„Chrome“ konkurentai, tokie kaip „Firefox“ ir „Safari“ (nekalbame apie naršykles, tokias kaip „Brave“, DuckDuckGo“ ir „Tor“, kurios privatumą laikė savo prioritetu) pagal numatytuosius nustatymus jau seniai blokavo trečiųjų šalių slapukus. Taigi, norint pagaliau prie šio sąrašo prisijungti ir „Chrome“, populiariausiai pasaulyje naršyklei, šis žingsnis yra svarbus.

Siekdama sumažinti trečiųjų šalių slapukų naudojimą, praėjusių metų sausį „Google Chrome“, kaip „Privatumo smėlio dėžės“ (Privacy Sanbox) iniciatyvos dalį, paskelbė apie naują skelbimų sistemą skirtą internetiniam stebėjimui sumažinti.

„Google Protected Audience“ API dabar įgalina naršyklės aukcionus įrenginyje, kad būtų galima pritaikyti jums tinkamus skelbimus, nesidalinant informacija ir naršymo veikla su trečiosiomis šalimis.

Kol kas viskas skamba kaip ir neblogai, bent jau popieriuje. Tačiau, anot skelbimų blokuotojo ir VPN paslaugų teikėjo „AdGuard“, šis sprendimas „toli gražu nėra privatus“, nes jis de facto pavers naršyklę skelbimų aukciono įrankiu. Pažiūrėkime, ką tai reiškia mūsų privatumui.

Pusiau privatus sprendimas

„Jei kur nors skaitėte, kad naudojant Protected Audience API išsprendžiamos bet kokios problemos ir elgsenos taikymas yra suderinamas su Europos Sąjungos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) – tai netiesa“, – sakė „AdGuard“ įkūrėjas ir CTO Andrej Meškov.

Nepaisant pripažinimo, kad naujasis „Google“ mechanizmas privatumo požiūriu yra „kiek geresnis“, jo realios galimybės gerokai skiriasi nuo to, kaip jis buvo reklamuojamas.

Taigi, kaip „Google“ apsaugotos auditorijos API žada apsaugoti mūsų privatumą internete?

Tradiciškai reklamuotojai stebi mus visame žiniatinklyje, kad suprastų mūsų pomėgius pagal mūsų elgesį. Tai jiems padeda mums parodyti geriausius skelbimus remiantis mūsų naršymo internete informacija — tuo ko anksčiau ieškojome arba ant kokių nuorodų paspaudėme.

Dabar, kaip aiškina didysis paieškos internete variklių pramonės milžinas, naujojoje API naudojamos taip vadinamos interesų grupės, leidžiančios skirtingoms svetainėms rodyti naudotojams aktualius skelbimus. Tai veikia leidžiant jūsų naršyklei prisijungti prie šių grupių, siūlyti kainą už skelbimo vietą ir pagaliau parodyti laimėjusį skelbimą.

„AdGuard“ mano, kad būtent čia ir yra esminė naujosios „Google“ skelbimų sistemos problema.

Norint atlikti šias operacijas, jūsų „Chrome“ reikės paleisti įvairius scenarijus ir skelbimus fone, kad būtų galima susisiekti su interesų grupės savininku ir gauti naujienas apie kainų siūlymo veiklą. Dar blogiau, galbūt tai įvyks be vartotojo žinios ar sutikimo, o tai gali prieštarauti ES BDAR taisyklėms

Bandymas tai susisteminti ir įdiegti naują specialiai reklamai skirtą mechanizmą yra tikrai labiau privatus nei senasis, tačiau iš tikrųjų mes gauname tik šiek tiek privatesnę slapukų (‌cookies) alternatyvą.

„Google“ žingsnis nebuvo atliktas vakuume, tai yra didesnės tendencijos tarp žinomų duomenų ištroškusių žiniatinklio naršyklių, gerinančių vartotojų privatumą, dalis. „Tai susiję su paprastu dalyku: veiksmai, kurie anksčiau buvo atliekami serveryje, dabar perkeliami į vartotojų įrenginius“, - sako „AdGuard“ technologijų padalinio vadovas.

„Apple“ atvėrė kelią vedantį šia kryptimi su vadinamuoju „Private Click Measurement“ „Safari“, dabar žinomu kaip „UIEventAttributionView“. Sprendimas yra „Webkit“ kūrimo forma, leidžianti „privatumui palankų stebėjimą“. Tai reiškia, kad užuot visiškai pakeitusi trečiųjų šalių slapukus, sistema neleidžia rinkti tik kai kurių jautrių asmens duomenų.

Skirtingai nei „Apple“, „Google“ nusprendė nejudėti mažais žingsneliais, siūlydama alternatyvas nedidelėms reklamos ekosistemos dalims. Vietoj to bandoma pasiūlyti „vietinį“ sprendimą, kuris svarbiausią dalyką – reklamos aukciono mechanizmą perkelia tiesiai į naudotojo naršyklę.

Tai, ką „Google“ siekia padaryti, praktiškai yra pernelyg sudėtinga, kad paslaugų teikėjas galėtų veiksmingai apsaugoti vartotojus. Tiesą sakant, žiniatinklio naršyklė dabar yra ekosistemos centras. Tai reiškia, kad „Google Chrome“ turi saugoti visą jūsų informaciją vietoje, palaikyti ryšius su reklamuotojais ir pateikti reikiamą informaciją procese dalyvaujantiems subjektams.

Atsižvelgdama į pirmiau minėtą privatumo riziką, „AdGuard“ nusprendė neleisti „Google Protected Audience“ API vartotojams, kuriems įjungtas stebėjimo apsaugos filtras. Komanda taip pat ieško kitų būdų, kaip saugiai išjungti API ir informuoti vartotojus apie jos riziką.

„AdGuard“ netgi sukūrė demonstracinę svetainę, vadovaudamiesi kurioje pateikta instrukcija galite patikrinti, ar naudojant jūsų „Google Chrome“ naršyklę reklamuotojai dar vis gali rodyti skelbimus pagal jūsų asmeninius duomenis, o ne sukauptus signalus.