Microsoft, greičiausiai, reikia tokio vado - kokio nėra
Nežiūrint visų Microsoft nesėkmių įsitvirtinti tam tikrose verslo sferose būtų klaidinga teigti, kad kompaniją pasiruošusio palikti jos CEO Steve Ballmer’io vadovavimas buvo visiškas „fiasko“.
Steve Ballmer vadovaujant, jau susiformavusi kompanija augo, jos pelnas padvigubėjo, o apyvartos patrigubėjo ir tai ne todėl, kad Ballmer’is „išjojo“ ant Windows ir Office monopolio arkliuko, nors reikia pripažinti, kad šių produktų populiarumas turėjo didelę įtaką kompanijos sėkmės vystymuisi. Ballmer’io vadovavimo laikotarpiu Microsoft siūlomų produktų skaičius augo: Microsoft Dynamics (CRM ir ERP programų rinkinys) iš neegzistuojančio pavirto milijardus per metus atnešančiu verslu, tas pats ir su SharePoint, Xbox, System Center, Lync (buvęs Office Communicator), Office 365 bei Internetinių debesų platforma - Windows Azure, jau nekalbant apie tokių produktų kaip: Windows Server, Exchange ir SQL Serveriai populiarumo stiprėjimą, kurie jau buvo rinkoje iki Ballmer’iui tampant kompanijos CEO. Ballmer’iui sėdint už Microsoft vairo jos čiuptuvų sugriebtų rinkos dalyvių skaičius sėkmingai plėtėsi. Ballmer’io vidinis entuziazmas jautėsi reklamuojant ir naujas kompanijos kryptis, tokias kaip internetinė debesija, kompanija investavo dideles pinigų sumas į technologijų vystymą suteikiantį technikos žmonėms laisvę ir lankstumą įdiegiant jų sukurtus sprendimus.
Žinoma, ne viskas ėjosi kaip „per sviestą“. Xbox kūrimas, pradžioje, kainavo labai daug pinigų ir nešė nuostolį kol Microsoft stengėsi įsitvirtinti konsolių rinkoje. Sekantis Xbox modelis šlubavo savo veikimo patikimume, Xbox One reklaminė kampanija buvo nesėkminga ir nekompetentinga.
Internetinis Microsoft verslas vis dar turi eilę problemų, kurias kompanijai reikės spręsti. Bing tapo pakankamai stabili ir patikima paieškos sistema, bet Internetinis Microsoft padalinys, nors juda ir tinkama linkme, bet vis dar yra nuostolingas. 6 milijardus kainavusios kompanijos aQuantive įsigijimas 2007 metais, kompanijai atsirūgo 2012.
Net ir kompanijos santykiuose su verslo įmonėmis, kur Microsoft turi itin stiprias pozicijas, pastebimos anomalijos. Microsoft Exchange pagalba Microsoft turėjo nepaprastai stiprias pozicijas korporacijose. Išleisdama įvairius skirtingus Windows operacinės sistemos variantus: Windows Mobile ir Pocket PC, Microsoft turėjo operacinę sistemą skirtą mobiliems įrenginiams, tačiau BlackBerry (anksčiau vadinosi RIM) augimas buvo labai didelis ir Microsoft nebuvo ta kompanija, kurios technologijas naudojo užsiėmę ir daug keliaujantys verslininkai. Korporacijos negalėjo apsispręsti kam suteikti pirmenybę ar saugumui ar Microsoft Office. Norėdami visada turėti prieigą prie savo Exchange serverių, užsiėmę verslininkai ar net ištisos korporacijos rinkosi BlackBerry. Tai buvo ta rinkos dalis, kurią Microsoft galėjo turėti, bet neturėjo.
Ir tada atsirado iPhone…
Nieko stebinančio tame, kad Ballmer’is ir Microsoft nesugebėjo iš karto suvokti išmaniųjų telefonų rinkos svarbos. Išskyrus Xbox, Microsoft nėra ta kompanija, kuri tiesioginius ryšius su galutiniu vartotoju. Microsoft kuria produktus, kuriuos vartotojai naudoja, tačiau didžioji šių vartotojų dalis neturi ryšio su Redmon’e įsikūrusia technologijų kompanija: vartotojai nusiperka ne Microsoft gamybos PC, kurioje jau yra įdiegta Microsoft operacinė sistema ir dažnai Microsoft Office paketo programos - ir viskas. Microsoft kalba tik su savo verslo partneriais ir girdi tik juos. Jei taip nebūtų, BlackBerry reikšmę Microsoft būtų supratusi gerokai anksčiau.
Microsoft taip pat stokojo ateities vizijos. Kompanija turėjo ir lietimui jautrias technologijas ir eilę kitų, tačiau buvo per daug užsiėmusi savo Office ir elektroninio pašto programinės įrangos tobulinimu, o bendraudama tik su gamintojais nematė, kad viskas persikelia į Internetą, o pastebėjusi tai, vadovaujant Ballmer’iui, nesugebėjo pakankamai greitai sureaguoti ir prisitaikyti prie naujų atsiradusių vartotojų įpročių ir poreikių. Net tose srityse, kur Microsoft turėjo suformavusi savo ateities vizijas - kompanija nesugebėjo laiku pritaikyti ir panaudoti tų technologijų ir sukurti produktus, kurių vartotojai geistų.
To pasekoje, Microsoft Windows ir Office vartotojai, namuose nekeičia senų PC į naujus PC, jie perka arba Mac, arba iPad planšetinius kompiuterius ir iPhone arba Android išmaniuosius telefonus ir ši banga persikelia į įmones. Tokie Microsoft produktai kaip Office programų paketas, korporacijose vis dar naudojami ir didelis Microsoft nuopolis šioje produktų grupėje dar nejaučiamas, tačiau kuriančios savo ateities strategijas eilei metų į priekį, vis daugiau kompanijų dairosi ne Windows OS pagrindu veikiančių kompiuterių ir ilgalaikėje perspektyvoje tai Microsoft kelia grėsmę.
Ballmer yra matematikas baigęs Harvard’o universitetą, tačiau didelę savo karjeros dalį dirbo pardavimų srityje bei vadovavo. Jis nelaiko savęs technologinių naujovių kūrėju ir turėdamas didelę pardaviko patirtį tiki tik produktų sėkme.
Jei Microsoft būtų tokia kompanija kaip IBM, tai neginčytinai lemtų kompanijos sėkmę. Bėda ta, kad Microsoft nėra tokia kompanija kaip IBM. Viename savo interviu Mary Jo Foley, Ballmer’is pripažino, kad įmonės ir namų vartotojai tampa tarpusavyje vis labiau susiję ir norėdamas išlaikyti stiprias pozicijas namų vartotojų rinkoje turi turėti stiprias pozicijas korporacijų segmente.
Nebūdamas ateities vizijų ir idėjų generatoriumi galinčiu vesti kompaniją link labiau, tam tikrai vartotojų grupei pritaikytų, produktų kūrimo link, kaip kad darė Apple - Ballmer’is turėjo tam tikslui pasamdyti ką nors kitą, bet jis to nepadarė ir net 2010 metais yra pareiškęs, kad „nemano jog turėtų tai daryti“.
Reorganizacija, kurią jis paskelbė šiais metais yra žingsnis tinkama linkme, nes tai turėtų kompaniją vesti bendrų tikslų link ir neskaldytų iš vidaus. Jei Microsoft sėkmingai įsisavins šias vidinės infrastruktūros permainas, ji taps lankstesnė, gebanti greičiau ir geriau reaguoti į vartotojų poreikius ar rinkoje įvykusius pokyčius. Tačiau jai vis tiek reikia vadovo vedančio kompaniją reikiama kryptimi.
Naujasis Ballmerio posto įpėdinis, turėtų sujungti vartotojų ir įmonių pasaulius. Tai turėtų būti įtakingas ir įtaigus žmogus gebantis tinkama linkme nukreipti kompanijos pastangas ir pajėgumus, toks koks buvo Bill Gates 1990 metais Interneto ir www kilimo įkarštyje. Naujasis Microsoft vadovas taip pat turėtų turėti viziją: kokie produktai reikalingi vartotojams ir tie produktai turėtų būti tinkamai įvertinti vartotojų - tokią viziją turėjo Steve Jobs, tačiau jis nesitaikė į korporacijų segmentą. Tas kas užims Ballmer’io postą turėtų taip pat turėti ir kritišką požiūrį, kurį demonstravo Bill Gates ir tęsti Ballmer’io pradėtą produktų linijos reklamavimą.
Belieka vienas įdomus klausimas, kur Microsoft galėtų tokį žmogų rasti? Žmogų turintį aiškią ilgalaikę ateities viziją ir gebantį vesti kompaniją jos link, žmogų kuris geba išgirsti ir prisitaikyti prie korporacijų reikalavimų ir pateikti namų vartotojams tai ko jiems labiausiai reikia, kompetentingo žmogaus turinčio didelės (geriau programinę įrangą kūrusios) kompanijos vadovavimo patirtį…
Žurnalas Forbes, tarp galimų kandidatų mini penkias pavardes: kaip labiausiai logiškai atrodančią, Forbes mini, 20 metų Microsoft išdirbusio Julie Larson-Green kandidatūrą. Kitos kandidatūros: Microsoft aplikacijų ir serviso grupės viceprezidentas Qi Lu, iš Micrrosoft į Google išėjęs Vic Gundotra, Steven Sinofsky - kurio pasitraukimą iš Microsoft dengia paslapties skraistė ir Stephen Elop - išėjęs iš Microsoft ir tapęs Nokia kompanijos CEO.
Manau bet kokiu atveju, Microsoft ras geresnį ar blogesnį, bet tinkamą - žmogų eiti šias pareigas, bėda ta, kad retas vadovas skiriantis daug dėmesio paprastų vartotojų segmentui, skiria reikiamą dėmesį korporatyviniams vartotojams ir atvirkščiai. Ko gero geriausias variantas būtų rasti kitą Steve Ballmer tik ne su tokiu dideliu „salesmano“ pasitikėjimu.
