Legendinė Apple tyrėjų grupė keitusi mūsų pasaulį
Prieš tai kai grįžęs į „Apple“ 1997 metais Steve Jobs uždarė „Advanced Technology Group“ — ši „Apple“ tyrimų laboratorija sukūrė ko gero didžiausią įtaką padariusias amžiaus technologijas.
Šiais metais įvykusios WWDC konferencijos metu „Apple“ kai kuriuos „Mac“ kompiuterių naudotojus pamalonino nauja „macOS Mojave“ galimybe „Stacks“. Tai naujas sistemos funkcionalumas leidžiantis akimirksniu darbastalyje esančius failus surūšiuoti pagal kategorijas ir patalpinti juos atskirose specialiuose rinkiniuose. Tačiau, „Stack“ - šūsniai nėra naujiena. Kaip ir daugelis kitų šiandien mūsų naudojamų technologinių aspektų ši funkcija išsivystė iš „Apple“ tyrimų centre „Advanced Technology Group“ (ATG) gimusių sprendimų.
ATG 1986 metais įkūrė Larry Tesler — kompiuterijos srities mokslininkas prieš tai dirbęs „Xerox Palo Alto Research Center“ dar žinomu PARC pavadinimu. Šiame centre, dar patekdama į „Apple“ gimė ir grafinė naudotojų sąsaja (GUI angl. graphical user interface). Grupės misija buvo kurti naujas technologijas, kurios nebūtinai turėjo tapti produktu. Teoriškai ATG kompiuterijos mokslininkai dirbdami diena iš dienos ir kurdami „the Next Big Thing“ naudotojams skirtose technologijose turėjo pakankamai profesinės laisvės.
Nuo 1986 iki 1997 metų, atsitvėrę nuo viso pasaulio Infinite Loop 1, „Apple“ inžinieriai ir mokslininkai kūrė naujas iki tol neregėtas technologijas tokias kaip: „HyperCard“, „QuickTime“, „QuickTime VR“ ir Apple Data Detectors“ dar kartais vadinamos „Quick Links“ (viena iš „Apple“ patentuotų technologijų, kurią „Samsung“ ir „Google“ pavogė iš „iPhone“ gamintojos savo „Android“ sistemai ir vėliau dėl to kompanijos bylinėjosi). Daugelis šioje laboratorijoje gimusių technologinių sprendimų, nors ir neegzistuojančios savo pradinėje struktūroje, bet yra naudojamos ir šiandien.
Ankstyvasis sąsajos kūrimo laikotarpis
Tai, kas WWDC metu nuo scenos buvo pristatyta kaip „Stacks“, kažkada buvo žinoma „Piles“ pavadinimu.
1992 metų gegužę, ATG inžinieriai Richard Mander, Gitta Salomon ir Yin Yin Wong konceptą pristatė konferencijoje „Conference on Human Factors in Computing Systems“ dokumento pavadinto „A “Pile” Metaphor for Supporting Casual Organization of Information“ pavidalu. Tai išplėtė kompiuterio darbastalio funkcionalumą ir leido naudotojams savo dokumentus, nuotraukas ar video failus organizuoti į „popieriaus šūsnius-krūveles“ paliekant aplankus ilgesnio failų saugojimo, archyvavimo poreikiams. Taip kaip ir realiame gyvenime, kai tai kas reikalinga laikinai ir dabar — sudedame ant stalo į šūsnį, o tai kas gali būti reikalinga kada nors ateityje — sukrauname į stalčius ar lentynas. Koncepte popieriaus šūsniai buvo atvaizduoti izometrine perspektyva, o popieriaus lapai krūvelėse nebuvo lygiai sudėlioti. ATG stebėjo, kaip žmonės elgiasi su popieriaus šūsniais biure.
ATG sugalvojo ir būdą automatiškai kurti šūsnius leidžiant naudotojui numatyti tam tikras jose esančių failų grupavimo taisykles, pavyzdžiui: „grafinai vaizdai, kurių vaizdo dydis viršija 640 x 480 pikselių.“ Sistema tokius failus sukraudavo į tiesius šūsnius ir tokiu būdu jie išsiskirdavo iš rankinių būdu sukrautų failų krūvelių.
„macOS Mojave“ operacinėje sistemoje, „Apple“ pirmą kartą įgyvendino šį konceptą savo galutiniame, naudotojams skirtame produkte. Nors „macOS Mojave“ šūsniai („Stacks“) ir nenaudoja izometrinės perspektyvos leidžiančios suprasti kiek dokumentų yra šūsnyje ir kurią numatė dizaineriai 1992 metais kurdami „Piles“, virtualūs šūsniai naujoje „Mac“ kompiuteriams skirtoje operacinėje sistemoje, iš principo, yra tokie patys. Nors „Stacks“ nėra tokie funkcionalūs kaip senieji „Piles“ — jų pagalba savo darbalaukiuose mėgstantys sukrauti „visa gyvenimą kauptus“ failus (kurie žinoma dedami su mintimi čia tik trumpam, bet dažniausiai ten užsilieka kartais net ne vienerius metus) galės greitai ir patogiai įvesti bent jau organizuotą betvarkę.
Lemtinga LSD kelionė
Legendinis kompiuterių inžinierius Bill Atkinson sukūręs naudotojo sąsają „Lisa“ ir pirmajai grafinę naudotojo sąsają turinčiam „Macintosh“, sukūrė ir „HyperCard“. Atkinson rašė filosofijos mokslų daktaro darbą neurochemijos srityje, kai Steve Jobs pakvietė jį dirbti „Apple“. Anot Atkinson’o, idėja sukurti „HyperCard“ jam atėjo sėdint ant suoliuko 1985 metais LSD poveikyje. Pati idėja buvo paprasta: „HyperCard“ leido naudotojams skirtingą informaciją, tokią kaip: paveikslėliai, tekstas, audio ir kitą sujungti į „korteles“ ir naviguoti šiose kortelėse aktyvių nuorodų pagalba. Ši programinė įranga, reikalaujant Atkinson nemokamai, buvo išleista 1987 metais. Ji iš karto tapo labai populiari. Milijonai naudotojų ja naudojosi kurdami savo programas ir duomenų bazes.
Skamba pažįstamai? „HyperCard“ buvo WWW — išskyrus tai, kad jos neveikė per TPC/IP protokolą, kurio pagrindu veikia internetas. Tiesą sakant „HyperCard“ neveikė kompiuteriniame tinkle visai, o tik tame pačiame kompiuteryje. Aštuonesdešimtų praėjusio šimtmečio metų viduryje, kompiuterinis tinklas jungiantis naudotojų kompiuteris, dar buvo mažai tikėtinas, tad Bill neturėtų savęs dėl to graužti.
CERN mokslininkas Tim Berners-Lee pasinaudojo Atkinson’o darbu, taip pat kaip ir pirmąją interneto naršyklę jam sukurti padėjęs Robert Cailliau. Javascript atsiradimą įkvėpė „HyperCard“.
Programinės įrangos galinčios atkurti video kūrimas
„Advanced Technology Group“ buvo atsakinga ir už skaitmeninę video, kaip mes ją vadiname šiandien. WWDC 1991 metais „Apple“ pristatė „Quicktime“ ir konferencijos metu, „Macintosh“ ekrane buvo pademonstruota garsi Ridley Scott reklama „1984“. Nežiūrint to, kad kai kurie kritikai šaipėsi iš 320x240 pikselių vaizdo dydžio pavadindami tai pašto ženklo skiriamąja geba, tai buvo neįtikėtino išradingumo ir sumanumo apraiška — dalyvavę konsistencijoje tapo pirmojo vartotojų klasės kompiuterio rodančio video liudininkais. „QuickTime“ padarė „Macintosh“ pirmuoju kompiuteriu su video architektūra pradėjusiu skaitmeninę revoliuciją pavirtusią trilijonais valandų video medžiagos patalpintos „Netflix“ ir „YouTube“.
Jei norite prisiminti, o jaunesni pamatyti kaip atrodė, kaip atrodė skaitmeninis video ankstyvuoju laikotarpius — žemiau keistas ir kiek kvailokas 152x116 skiriamosios gebos video, kuris buvo įrašytas „QuickTime 1.0“ CD-ROM diske skirtame programuotojams.
Bėgant metams „Apple QuickTime“ tobulėjo, augo, pradėjo talpinti kelis audio ir video takelius, skaitmeninę muziką, subtitrus ir taip formavo video standartus, architektūrą ir kodekus leidžiančius video signalą perduoti internetu iki pasiekė šių dienų lygį kai galime 4K Ultra-HD video žiūrėti tiesiog internetu.
„QuickTime“ palietė ne tik paprastus naudotojus, bet ir profesionalus. Atsiradus šiai technologijai, jiems nebereikėjo mokėti šimtų tūkstančių dolerių perkant brangią įrangą filmų montavimui. Taip kaip „QuickDraw“ ir „Adobe PostScript“ pradėjo spausdinimo revoliuciją, „QuickTime“ tapo kibirkštimi įžiebusia šviesą skaitmeninio video eros pradžiai.
VR video gimimas
Jei džiaugiatės „Google Streetview“ ar bet kokia kita virtualios realybės video paslauga leidžiančia apsidairyti aplinkui 360˚ kapu — turėtumėte už tokią galimybę būti dėkingi „Apple“ ir jos „Advanced Technology Group“. 1994 metais sukurtas „QuickTime“ priedas „QuickTime VR“ leido kurti panoramines nuotraukas suteikiant visiška judėjimo laisvę.
ATG kilo mintis sujungti kelias nuotraukas į vieną vientisą nuotrauką. Tada tokiam veiksmui reikėjo daugiau pajėgumų nei jų turėjo grupė ir jie įsigijo „Cray“ superkompiuterį. Tačiau netrukus jie sukūrė įrankį leidžiantį tai padaryti ir paprastame „Mac“. Žiūrint tokias nuotraukas naudotojui tereikia judinti žymeklį ekrane ir jie vaizdą apžiūrėti gali įvairiais kampais.
„QuickTime VR“ tapo panoraminių vaizdų peržiūros standartu ir atradimu, kurį naudojate kaskart peržiūrėdami žemėlapiuose realaus vaizdo gatvės vaizdus, tokius kaip „Google Streetview“. Jei kada žiūrinėjote automobilių svetainėje naują automobilį ir jį sukinėjote apžiūrinėdami iš visų šonų — jūs naudojotės „QuickTime VR“ ar technologija nusižiūrėta nuo jos.
Atpažįstamas tekstas
Šiandien gavę el.pašto laišką su jo tekste el. pašto adresu, telefono numeriu ar adresu — ši informacija automatiškai atpažįstama ir išskiriama. Paspaudus ant jos galima atlikti atitinkamus veiksmus. Tai atrodo paprasta ir elementaru. Tačiau, taip nebuvo kai padaryti taip idėja kilo ATG grupės nariams 1990-tųjų viduryje. Iki tol kompiuteriai neinterpretuodavo teksto.
1997 metais, kartu su „Mac OS 8“ „Apple“ pristatė „Apple Data Detectors“ — kurie nagrinėjo tekstą ir jame aptikę specialios struktūros tekstą jį suprasdavo — interpretuodavo ir atitinkamai pakeisdavo nurodydami, kad šis teksto fragmentas yra tam tikro pobūdžio duomenys ir su jais galima atlikti papildomus veiksmus. Ši technologija egzistavo tik „Apple“ kompiuteriuose ir dėl tos priežasties nebuvo plačiai naudojama, išskyrus el.pašto adresus ji neturėjo platesnio praktinio panaudojimo. Žinoma, buvo galima pažymėti telefono numerį ir jį patalpinti adresų knygoje, tačiau negalima buvo paspaudus ant jo paskambinti.
Vėliau, kai atsirado „iPhone“ — „Apple Data Detectors“ technologija tapo daug prasmingesnė — daug daugiau atpažintos informacijos tapo „paspaudžiama“. Pavyzdžiui jei elektroniniame adrese buvo aptinkamas adresas — ant jo buvo galima paspausti ir aktyvuoti žemėlapius, kuriuose bus parodytas tas adresas. Ši technologija greitai išpopuliarėjo ir, žinoma, ją tuojau pat nukopijavo „Google“ ir „Samsung“, kas tapo iki šiol besitęsiančios bylos priežastimi.
Eros pabaiga
Nežiūrint inovatyvių darbų ir išradimų „Advanced Technology Group“ buvo daug betvarkės. Daugybė projektų neturėjo ateities. Pavyzdžiui vienas tokių buvo „OpenDoc“ — „Frankenšteiniška“ technologija turėjusi leisti kurti dokumentus naudojant skirtingų kompanijų programinės įrangos komponentus. 1990-tųjų pabaigoje į „Apple“ grįžus Steve Jobs kompanija neturėjo aiškaus tikslo ir išgyveno didelę krizę — ATG eksperimentinė veikla neturėjo jokios greitai naudą atnešančios vertės.
1997 metais, kaip vėliau sakė pats Steve Jobs – jis paleido kulką sau į kaktą. Jis pergrupavo kai kuriuos ATG inžinierius įdarbindamas juos kitose kompanijos produktų grupėse, kurias buvo bandoma prikelti iš pelenų. Tačiau eksperimentinė dvasia kompanijoje gyvavo dar keletą metų. Kompanija ir toliau laužė ledus kurdama naujas technologijas tokias kaip: „iPhone“ ir „iPad“. Ir nors jau kuris laikas „Apple“ nestebina pasaulio jokiu nauju revoliuciją sukeliančiu produktu, ATG išradimai iki šiol išgyveno mūsų kompiuteriuose ir video vaizduose mus pasiekiančiuose internetu.
