Dokumentika: Apple Lisa palaidojimas buvo tik pradžia

Atkasus istoriją apie tūkstančius palaidotų, neparduotų „Apple Lisa“ kompiuterių, atsirado įdomi istorija apie sabotažą, Steve Jobs ir kitus.
Ne visi garsūs dalykai yra garsūs, nes geri. Pavyzdžiui, „Apple“ „Lisa“ kompiuteris yra pati didžiausia bendrovės nesėkmė. Remdamasi 1989 m. paskelbtu naujienų straipsniu, kuriame išsamiai aprašoma, kaip masiškai palaidoti tūkstančiai „Lisa“ kompiuterių, „The Verge“ sukūrė dokumentinį filmą apie „Lisa“ žūtį ir apie tai, kaip 2700 neparduotų kompiuterių atsidūrė Logano, Jutos valstijos, sąvartyne.
Nežiūrint to, kad pats kompiuteris buvo ateities pranašas, pirmasis tokio tipo kompiuteris kuris iš karto buvo „patogus vartotojui“, Lizą slėgė techninės įrangos problemos bei aukšta 10 000 USD kaina.
Likus metams iki pirmojo „Mac“ paleidimo „Lisa“ jau turėjo langus, pelę, piktogramas ir dar daugiau. Tai gali nuskambėti keistai jaunajai kartai, kuri net neįsivaizduoja kaip naudotis rotoriniu telefonu - o kaip be pelės ar langų… Kaip cituoja technologijų žurnalistas veteranas Steven Levy, „Lisa buvo pirmasis kompiuteris, kai nereikėjo kentėti vartant didelį kompiuterio vadovą ar net samdyti konsultanto.“ Pasak sąvartyno darbuotojų, „Lisų“ rasti nebuvo įmanoma, nes praėjo per daug laiko nuo tada, kai jie buvo sunaikinti. Įdomu tai, kad, kaip pasakojama, kompiuterius neva buldozeriai pervažiavo dar prieš juos užkasant, todėl jų aptikimas tampa dar sudėtingesnis.
Dokumentiniame filme rodomi interviu su įvairiais žmonėmis, vienaip ar kitaip susijusiais su kompiuterių palaidojimu, įskaitant reporterį ir nuotraukų redaktorių, kuris 1989 m. katalogizavo istoriją. Kita galvosūkio dalis yra vyras, vardu Bob Cook, dirbęs „Sun Remarketing“ ir tapęs „Apple“ perpardavėju. Devintojo dešimtmečio viduryje Cook pamatė galimybę parduoti senus kompiuterius, net bendradarbiaudamas su „Apple“ su atidėtu mokėjimu paėmė seną inventorių, įskaitant apie 7000 „Lisa“ kompiuterių. Cook neapsiribojo jų pardavimu. Jis iš tikrųjų bandė juos patobulinti, sakydamas, kad išleido maždaug 200 000 USD tyrimams ir plėtrai, siekdamas padaryti juos geresniais. Jis atnaujino aparatinę įrangą, stengdamasis, kad „Lisa“ būtų grėsmingesnis kompiuteris, lyginant su kitais tuometiniais gaminiais. Programinė įranga tapo patrauklesnė su „MacWorks“ paketu, leidžiančiu „Lisa“ paleisti modernesnes „Mac“ programas. Nors filme nėra nieko kas nebūtų žinoma, ypač žmonėms, dešimtmečius susijusiems su „Apple“ ekosistema, dokumentinį filmą vis tiek verta pažiūrėti. Jame įtaigiai pasakojama apie 40 metų senumo kompiuterį, kuris pakeitė pasaulį, net jei niekas tuo metu to ir nepastebėjo.
Apytikslis skaitymo laikas (neskaičiuojant vaizdo įrašų žiūrėjimo)2 minutės.
Pasidalinti straipsniu:

Apie Ramūną Blavaščiūną

Fotografijos, geros technikos ir kavos mylėtojas, didelę savo laisvalaikio dalį skiriantis straipsnių „Mac Arena“ rašymui.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus viešinamas. Būtini laukai pažymėti *

*