iPad vietoje nešiojamo kompiuterio: už ir prieš

Kokius privalumus bei trūkumus pabrėžia „iPad“ naudotojai šį įrenginį nusprendę paversti savo pagrindiniu darbo kompiuteriu.

Klausimas, ar „iPad“ gali visiškai pakeisti nešiojamąjį kompiuterį, rinkoje gyvuoja nuo pat pirmojo šio planšetinio įrenginio pasirodymo. Jei pirmosios kartos „Apple“ planšetės buvo tinkamos tik patiems paprasčiausiems kasdieniams poreikiams, bėgant metams situacija tapo gerokai įvairiapusiškesnė. Šiandien atsakymas priklauso ne tik nuo to, kokiai naudotojų grupei priklausote – kasdieniam mėgėjui ar profesionalui, bet ir nuo to, kokių kompiuterinių įpročių turite ir kiek techninių kompromisų esate pasiruošę toleruoti.

Kur iPad, kaip nešiojamojo kompiuterio pakaitalas, triumfuoja

Aparatinės įrangos lygiu šiuolaikiniai „iPad“ modeliai funkcionuoja labai panašiai kaip „Microsoft Surface Pro“ serijos įrenginiai. Naudojamas atskirai, tai yra itin plonas, lengvas ir mobilus planšetinis kompiuteris su didelės raiškos ekranu, puikiai pritaikytu jutikliniam valdymui. Tačiau prijungus „Apple Magic Keyboard“ tipo dėklą su integruotu jutikliniu kilimėliu (trackpad), įrenginys akimirksniu virsta nešiojamojo kompiuterio analogu. Pridėjus „Apple Pencil“ rašiklį, „iPad“ įgyja visiškai unikalų pranašumą skaitmeniniame piešime, rankraščiuose ar PDF dokumentų anotavime – to negali pasiūlyti jėgų neturintis tradicinis nešiojamasis kompiuteris.

Tokios užduotys kaip elektroninio pašto tvarkymas, naršymas internete, vaizdo skambučiai ar teksto kūrimas „iPad“ įrenginiuose vyksta sklandžiai ir be jokio trūkumo. Vertinant multimedijos vartojimą – filmų transliavimą iš „Apple TV“ ar „Netflix“, knygų skaitymą ar nuotraukų peržiūrą – planšetė neturi lygių savo mobilumu. Be to, „Apple“ mobiliojo ryšio kortelės (cellular) palaikymas leidžia nuolat išlikti internete net ten, kur nėra „Wi-Fi“ ryšio, nereikalaujant telefono kaip interneto prieigos taško.

Našumo klausimas šiuolaikiniuose modeliuose taip pat nebekelia abejonių. M klasės procesoriai („M4 iPad Air“ ir „M5 iPad Pro“) pasižymi neįtikėtinu galingumu, kuris pastebimai viršija įprastus planšetinių kompiuterių poreikius. Programos, tokios kaip „Procreate“, „Photoshop“, „Lightroom“ ar „DaVinci Resolve“, leidžia atlikti rimtus kūrybinius darbus be tradicinio kompiuterio pagalbos. Naujesnės „iPadOS“ versijos, įskaitant ankstesnėse iteracijose pristatytą patobulintą langų valdymo sistemą, laisvai keičiamus programų langų dydžius, „Mac“ tipo meniu juostą bei išplėstą „Files“ programėlę ir „Preview“ įrankį, padėjo ištrinti ribas tarp mobiliosios ir stalinių kompiuterių sistemų.

Kur iPad darbo eiga kelia nusivylimą

Nepaisant aparatinės įrangos galios, „iPad“ kasdienėje veikloje vis dar susiduria su tam tikrais apribojimais, kuriuos lemia programinė įranga ir uždara ekosistema. Pagrindiniai trūkumai išryškėja smulkiose detalėse, prie kurių dešimtmečius yra pratę „macOS“ ar „Windows“ naudotojai:

• Daugiaprogramio darbo (multitaskingo) apribojimai: Nors langų valdymas gerokai pagerėjo, atlikti sudėtingas, klaviatūra paremtas kelių žingsnių užduotis (pavyzdžiui, nuolatinį informacijos rinkimą rašant, medžiagos kopijavimą tarp kelių skirtingų programų ar didelės failų kolekcijos tvarkymą) „iPadOS“ aplinkoje vis dar yra gerokai nepatogiau nei tradiciniame kompiuteriuose.
• Programėlių kompromisai: Kai kurios trečiųjų šalių programėlės „iPadOS“ platformoje vis dar atrodo ir funkcionuoja kaip smarkiai apkarpytos savo stalinių versijų kopijos. Programuotojams ar specifiniams profesionalams situacija dar sudėtingesnė – „iPadOS“ neturi „Xcode“ aplinkos, vietinio terminalo (nors yra trečių šalių sprendimai tokie kaip „a-Shell“ ar „iSH“, bet jų galimybės neprilygsta toms, kurias turi „macOS“) ar daugelio kitų kūrimo įrankių.
• Uždara ekosistema: Skirtingai nuo „Mac“ kompiuterių, kuriuose naudotojai gali laisvai diegti bet kokią programinę įrangą ar tvarkyti failų sistemą, „iPadOS“ išlieka griežtai kontroliuojama. Nors Europos Sąjungoje veikia tam tikros išimtys dėl alternatyvių parduotuvių, galimybės iš esmės pritaikyti sistemą pagal savo asmeninius poreikius išlieka labai ribotos.
• Kainos ir svorio paradoksas: Norint „iPad“ paversti visaverčiu nešiojamojo kompiuterio pakaitalu, būtina įsigyti klaviatūros dėklą ir „Apple Pencil“. Toks pilnas komplektas (ypač „iPad Pro“ serijos) kainuoja tiek pat ar net brangiau nei „MacBook Air“ arba bazinis „MacBook Pro“, o bendras svoris ir sudėtinis korpusas kartais tampa netgi nepatogesni už įprastą nešiojamąjį kompiuterį.

Galiausiai, geriausia „iPad“ vertinti ne kaip tiesioginį pakaitalą, o kaip unikalų, savarankišką įrenginį. Jei jūsų kasdienė veikla apsiriboja naršymu, el. paštu ir darbu su dokumentais, planšetė pateisins lūkesčius su kaupu. Tiesą sakant, dabar, kai „Apple“ pristatė „iPhone Duo“, nemažai naudotojų, kurie „iPad“ neturi, bet planuoja įsigyti arba jį naudoja paprastoms užduotims atlikti, galėtų pasvarstyti apie „iPhone Duo“ įsigijimą (ypač jei atėjo laikas keisti ir telefoną), taip nušaudami du zuikius vienu (brangiu) šūviu. Tačiau profesionalams, priklausantiems nuo sudėtingos darbalaukio programinės įrangos, „iPad“ greičiausiai liks tik puikiu antruoju ekranu arba papildomu mobiliuoju įrankiu.

iPad Mac