Kaip atrodė pačio pirmo iPhone prototipas
„Tai diena, kurios aš laikiau du su puse metų“, — sakė Steve Jobs, 2007 metų sausio 9 dieną pristatydamas pirmąjį „iPhone“.
Du su puse metų „Apple“ slapta kūrė „iPhone“. Daugeliui kompanijos darbuotojų šis įrenginys buvo žinomas kodiniu pavadinimu M68 ir „Purple 2“. Projektą gaubė griežtai kontroliuojamos paslapties skraistė ir daugelis inžinierių net nežinojo kaip įrenginys atrodys galutiniame variante.
Siekdama kaip galima stipriau išsaugoti naujojo įrenginio paslaptingumą, „Apple“ sukūrė specialias plokštes, kuriose buvo patalpinti visi būsimojo „iPhone“ komponentai. Iš pirmo žvilgsnio ši M68 plokštė buvo tiek dydžiu, tiek ir išvaizda panaši į prieš dešimtmetį kompiuteriuose buvusią pagrindinę plokštę. Tačiau šioje plokštėje išdėstyti komponentai skyrėsi nuo diegiamos kompiuteriuose.
„The Verge“ pavyko gauti vieną tokių, 2006–2007 naudotų, pirmųjų „iPhone“ kūrimo stadijų naudotų plokščių. Šios plokštės pagalba buvo kuriama pirmojo „iPhone“ programinė įranga.
Konkrečiai ši, nuotraukoje esanti plokštė buvo naudojama programinę įrangą ir radijo ryšio modulius kūrusių inžinierių. Šie inžinieriai nežinojo kaip atrodo „iPhone“, kartais jie net gaudavo plokštę be ekrano.
Kairėje plokštės pusėje yra 30-ties kontaktų jungtis — ji buvo naudojama priedų testavimui. Dešinėje plokštės pusėje yra dvi miniUSB jungtys skirtos inžinieriams prieiti prie aplikacijų procesoriaus skirto pirminiam duomenų apdorojimui ir pagrindinės radijo dažnių juostos.
Didesnė su šia plokšte dirbusių inžinierių dalis buvo atsakingi už operacinės sistemos „Apple Darwin“ perkėlimą į „iPhone“. „Darvin“ tai „Unix“ pagrindu sukurta operacinė sistema turinti pagrindinį komponentų, padedančių dirbti su „macOS“, „iOS“, „watchOS“ ir „tvOS“ rinkinį. Su „Darwin“ dirbantys inžinieriai kompanijoje vadinami „Core OS inžinieriais“. Jie dirba su branduoliu, failų sistema, tvarkyklėmis, procesoriaus architektūra ir kitais svarbiais komponentais.
Plokštėje taip pat galima pamatyti ir SIM kortelės jungtį, o šalia jos yra įtaisytos dvi antenos — Wi-Fi ir Bluetooth. Jie jungiasi prie GSM ryšio plokštės, kuri atrodo taip pat kaip ir pirmajame „iPhone“. Šioje plokštėje yra įdiegtos „Intel“, „Infineon“, CSR, „Marvell“ ir „Skyworks“ mikroschemos.
Dešinėje plokštės pusėje yra ir RJ11 jungtis, kurią naudoja įprasti stacionarūs telefonai. Ji įdiegta tam, kad inžinieriai prie plokštės galėtų pajungti paprastą telefono ragelį ir testuoti balso skambučius.
Plokštės centre įdiegta „iPhone“ širdis — ARM ARM1176JZF 620 MHZ procesorius ir Samsung K4X1G153PC operatyvinė atmintis.
Atskirai nuo jų įrengtas atjungiamas 4GB „Samsung NAND“ atminties modulis skirtas operacinės sistemos saugojimui. Taip buvo padaryta specialiai, kad inžinieriai testuojantys pakeitimus operacinėje sistemoje galėtų ją greitai atjungti vieną ir pajungti kitą modulį.
Šioje plokštėje yra net ekranas, bet kairėje plokštės pusėje yra ir RCA tipo jungtis, kurią inžinieriai naudojo kai jiems tekdavo plokštė be ekrano. „Home“ mygtukas, kuris 2006 metais vadinosi tiesiog „Meniu“ yra kairiau ant plokštės įrengto ekrano. Garso reguliavimo ir įjungimo mygtukai — kairiame apatiniame plokštės kampe.
30-ties kontaktų jungties pagalba, plokštę galima pajungti prie „iTunes“ aplikacijos, kuri aptiks, kad „iPhone“ yra paruoštas atkūrimui.
Plokštėje yra net įdiegta kamera ir vieta akumuliatoriui. Jei inžinieriai gaudavo plokštę be akumuliatoriaus, maitinimą plokštei jie galėdavo įjungti pasinaudodami DC jungtimi.
Nuo „iPhone 4“ kompanija pradėjo naudoti kompaktiškas plokštes ir dėka tokio sprendimo inžinieriai turėjo galimybę dirbti su išbaigto dizaino telefonais.
Šis ankstyvas „iPhone“ prototipas rodo kokį milžinišką darbą atliko „Apple“, kad milijonai žmonių visame pasaulyje galėtų turėti įrenginį, kurį jie su džiaugsmu kasdien naudoja ir nešioja savo kišenėse ar rankinėse.
