iPad mokyklose

Technologijos yra neišvengiama mūsų nūdienos dalis. Su jomis susiduriame vos ne kiekviename žingsnyje. Kiekvieną dieną tobulėjantys įrenginiai padeda greičiau ir produktyviau bendrauti, dirbti, mokytis, spręsti problemas ir net praturtinti laisvalaikį.

Didėjant gyvenimo tempui, pagreitį įgavo ir mobilių įrenginių vystymasis. Retas kuris neturime išmanaus mobiliojo telefono, planšetinio kompiuterio ar nesame bent matę dėvimos elektronikos šedevro, jei jo ir neturime įsigiję. Dabar jau drąsiai save vadiname „išmaniąja visuomene“.

Dabartinei jaunajai kartai kompiuteriai ir internetas nėra joks stebuklas. Jiems tai taip pat įprasta, kaip vyresnės kartos žmonėms įprastas yra televizorius ar radijas. Didelė jaunosios kartos dalis sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be mobilaus įrenginio ir programėlių, o jų gausa šiais laikais skųstis tikrai negalima.

Nežiūrint to, kad daugybė kasdienių daiktų: laikraščiai, knygos, žinynai, laiškai, televizija, radijas ir net susitikimai su draugais persikėlė į elektroninę erdvę — yra gyvenimo sričių, į kurias technologijos braunasi sunkiau. Neretai peržengus mūsų mokyklos slenkstį, pasijuntame lyg būtume persikėlę keletu dešimtmečių atgal — niekas nepasikeitė: suoluose prie atverstų popierinių knygų sėdintys vaikai, mokytojas, kreida rašantis užduotis ant medinės lentos. Tačiau taip yra ne visose mokyklose.

Vis daugiau pasaulio mokyklų ir universitetų tampa „išmaniais“ ir savo studentams bei mokiniams suteikia galimybę mokytis pasitelkiant šiuolaikiškus, progresyvius metodus. Elektronines mokymo priemones naudojančios mokyklos ruošia žmones tokiam gyvenimui, koks jų laukia už mokyklos sienų, o jis bėga, skuba ir pulsuoja nenuilstančiu technologijų diktuojamu ritmu.

Daugelio „iPad“ naudoti pradėjusių mokyklų ir universitetų mokytojai bei dėstytojai pastebėjo, kad „iPad“ skatina mokytis bei ugdo mokymosi įgūdžius. 2012 metais Danijos „Søndervangskolen“ mokyklai — skirtai elgesio ir drausmės problemų turintiems mokiniams — pradėjus naudoti „iPad“, ženkliai sumažėjo su mokinių elgesiu ir disciplina susijusių problemų. Mokiniai pradėjo rečiau praleisti pamokas, 78 procentais pagerėjo baigiamųjų egzaminų rezultatai. Po to kai Švedijos Karlskoga miestelio „Bråtenskolan“ mokykla pradėjo „iPad“ iniciatyvą, kuri leido visiems klasės mokiniams turėti „iPad“, mokykla paskelbė, kad 98 procentai mokinių nacionalinius skaitymo ir matematikos testus išlaikė gavę gerus ir labai gerus pažymius.

2012 metais Tarptautinė Estijos mokykla reorganizavo naudojamas technologijas. Dabar kiekvienas joje dirbantis mokytojas ir kiekvienas nuo pirmos iki dvyliktos klasės besimokantis mokinys turi „iPad“, o daugiau nei pusėje klasių yra ir „Apple TV“ įrenginiai.

Estijoje, kurios vyriausybė daug dėmesio skiria visuomenės elektroniniam raštingumui, „iPad“ ar kitų gamintojų planšetinius kompiuterius bei kitas pažangias priemones pamatyti galima daug dažniau nei Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Tačiau, pažangių mokymo priemonių naudojimo pavyzdžių turime ir Lietuvos mokyklose.

Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselės Riškienė neįsivaizduoja savo pamokų ar projektinės veiklos be informacinių ir komunikacinių technologijų. Mokytojos entuziazmo dėka dar 2009 metais mokykloje atsirado „iPod touch“ įrenginiai. Apsilankiusi švietimo eksperto iš Didžiosios Britanijos paskaitoje, kur „iPod touch“ buvo demonstruojamas kaip mokymo ir mokymosi priemonė, mokytoja suprato, kad tai yra būtent ta priemonė, kurios reikia mokyklos mokytojams ir mokiniams.

Parašiusi projektą ir pateikusi jį Švietimo informacinių technologijų centrui, ji sulaukė pritarimo. Netrukus mokykla gavo tris „Apple“ kompiuterius ir „iPod touch“ rinkinį. „iPod touch“ turėjo vieną trūkumą — pirmosios šio „Apple“ delninuko versijos neturėjo fotografavimo galimybės, – pasakojo „Apple“ technikos entuziastė, ypatingą dėmesį skirianti mobiliųjų technologijų taikymui ugdymo procese ir savo įžvalgomis besidalijanti tinklaraštyje www.iklase.lt mokytoja Staselė Riškienė.

Kai 2010 metais „Apple“ pristatė „iPad“, šie mokykloje pakeitė „iPod touch“. Iš pradžių mokykla įsigijo 18 „iPad“, vėliau, kas pusę metų, mokykla įsigyja po aštuonis „Apple“ planšetinius kompiuterius. „iPad“ būdavo perkami iš mokyklos sutaupytų lėšų ir tėvelių mokyklai skirtų 2 procentų paramos, taip pat iš mokymo priemonėms skirtų lėšų.

Pirmieji „iPad“ mokykloje pradėjo naudoti užsienio kalbų mokytojai, bet ilgainiui jų pavyzdžiu pasekė ir kitų disciplinų mokytojai. Dabar mokykla turi 50 „iPad“, kurių 10 skirti darbui su specialių poreikių mokiniais. Kuršėnų Pavenčių anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė sakė, kad tose pamokose, kuriose naudojamos išmaniosios technologijos, mokiniai labiau įtraukiami į mokymosi procesą, demonstruoja didesnį norą mokytis ir tai parodo teigiami mokslo rezultatai. Šias mokytojos įžvalgas patvirtina ir mokyklos auditas.

Viena pirmųjų Lietuvoje „iPad“ kaip mokymo priemonę pradėjo naudoti ir Klaipėdos Simono Dacho progimnazija. Pirmuosius „Apple“ planšetinius kompiuterius „iPad“ mokykla įsigijo dar 2013 metais. Progimnazija turėjo ir dešimt „Android“ operacinės sistemos pagrindu veikiančių planšetinių kompiuterių, tačiau šie labai gedo ir nepasiteisino kaip patikima mokymo priemonė.

Vėliau mokykla įsigijo dar 40 „iPad“ planšetinių kompiuterių: 15 „iPad“ skirti mokyklos edukaciniam laisvalaikio centrui, o 25 — pradinukams — įsigyti mokyklos ir mokinių tėvų lėšomis. Dabar Simono Dacho progimnazijos mokytojai ir mokiniai gali naudotis 71-u „Apple“ planšetiniu kompiuteriu.

Progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė pasakojo, kad gyvenant ketvirtosios pramonės revoliucijos metu, kai kasdien dienos šviesą išvysta visa aibė fizinį, elektroninį ir net biologinį pasaulius apjungiančių išradimų, svarbu vaikus tinkamai paruošti gyvenimui.

Mokykla daug dėmesio skiria mokinių skaitmeninio raštingumo ugdymui. Naudodami „iPad“ mokiniai ne tik mokosi fizikos, gamtos mokslų, susipažįsta su žmogaus kūno sandara, bet jau trečioje klasėje mokosi programuoti ir net yra laimėję prizines vietas miesto konkurse. Naudodami „iPad“ vaikai ugdo ir kasdieniame gyvenime naudingus įgūdžius: išmoksta naudotis žemėlapiais, kurti žemėlapio pasakojimą, ugdo kūrybinius sugebėjimus. Taip pat mokosi bendradarbiauti kurdami trumpus filmukus, išmoksta efektyviai naudoti informacijos paieškos sistemas. Be to, yra ruošiami pasitikti už mokyklos sienų laukiančių, su technologijomis susijusių gyvenimo iššūkių.

Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokytojai lankėsi daugelyje seminarų, kuriuose buvo demonstruojamos įvairios pažangios vaikų mokymui ir ugdymui skirtos priemonės. Įvertinę skirtingų priemonių privalumus ir trūkumus, mokytojai nusprendė, jog mokyklos mokytojams ir mokiniams tinkamiausias yra „Apple“ planšetinis kompiuteris „iPad“. Panaudojusi dalį mokinio krepšelio ir paramos lėšų, progimnazija jų įsigijo 56. „iPad“ Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje yra pakankamai nauja mokymo priemonė. „Apple“ planšetinius kompiuterius mokykla įsigijo 2016 metų rudenį, o mokiniai jais naudotis pradėjo tų pačių metų gruodžio mėnesį.

Daryti „iPad“ kaip mokymo priemonės efektyvumo vertinimus dar anksti, tačiau jau dabar matoma, kad ši mokymo priemonė stipriai motyvuoja vaikus mokytis. Progimnazijos direktorius Vytautas Girčius pasakojo: „Vaikai „iPad” planšetinius kompiuterius gavo prieš šv. Kalėdas. Kai anglų kalbos mokytoja klasėje mokiniams išdalino planšetinius kompiuterius, šie pareiškė, kad nebenori atostogų ir verčiau eitų į mokyklą“.

Progimnazijoje mokiniai naudodami šios planšetinius kompiuterius ne tik sužino, bet animuotos grafikos pagalba ir pamato, kaip plaka žmogaus širdis ar rūkančiojo plaučiai skiriasi nuo nerūkančio žmogaus. Vaikai kuria animacines istorijas, koliažus ir taip ugdo savo kūrybinį potencialą.

Tai nėra vienintelės Lietuvos mokyklos, naudojančios „iPad“ — gražių pavyzdžių yra ir daugiau. Deja, bet technologijas švietimui pasitelkusių mokyklų Lietuvoje yra gerokai mažiau nei galima būtų tikėtis įpusėjus antram XXI a. dešimtmečiui. Neužtenka tik papildyti vadovėlius naujais faktais ir manyti, kad to pakaks mokiniams. Yra ne vienas pavyzdys rodantis, kad pažangioms mokymo priemonėms įsigyti ir pasitelkiant jas ugdyti kūrybiškus, šiuolaikiškus skaitmeninės visuomenės atstovus, tereikia noro.