Ką reikėtų žinoti apie USB-C ir Thunderbolt
Nuo 2015 metų pristatytuose „MacBook“ kompiuteriuose diegiamos „Thunderbolt 3“ jungtys, kurios atrodo lygiai taip pat kaip ir USB-C. Jei nežinote kuo jos skiriasi – paskaitykite.
Inžinieriai ar kas ten bebūtų – tie kas sugalvoja USB (Universal Serial Bus) pavadinimus tikri žvėrys nutarę susukti mums – paprastiems kompiuterių ir kitų elektroninių įrenginių naudotojams galvas. USB būna A, B ir C, dar būna 1.1, 2.0, 3.0, 3.1 ir panašiai. Taip pat USB jungtys būna „mini“ ir „mikro“. Kadangi „Apple“ nenaudoja „mini“ ir „mikro“ USB jungčių – apie jas ir nerašysiu.
USB vardų makalynė
Raidės esančios USB pavadinimo gale nusako jungtis tipą. Pavyzdžiui „A“ yra plokščia stačiakampė jungtis pristatyta kartu su pirmuoju „iMac“ kompiuteriu[1]. „B“ - nedidelio namuko formos – įprastai ją pamatyti galima spausdintuvuose, USB mikrofonuose ir panašiai. „C“ – tai plona plokščia, suapvalintai kampais jungtis.
Kas mums iš šių raidžių netampa aišku, tai – kokie protokolai šiomis jungtimis gali keliauti. …ir čia mums į pagalbą ateina skaičiai. USB 1.0 - seniausias ir lėčiausias. Lėtuoju USB 1.0 duomenys gali šliaužti 1,5Mbit/s greičiu, o greituoju (full speed) 12Mbit/s, bet vis tiek skausmingai lėtai lyginant su dabartinių jungčių greičiais ir šių laikų duomenų kiekiais.
USB 2.0 atsiradęs po 1.0 - jau gali ropoti 480 Mbit/s, o USB 3.0 jau įsibėgėja iki 5 Gbit/s. USB 3.1 jau olimpinis spartuolis šioje kategorijoje - 10Gbit/s. Viskas būtų kaip ir nesudėtinga, bet USB 3 dar būna ir USB 3.1, ir USB 3.1 (Gen 1), ir USB 3.1 (Gen 2), nes arba inžinieriams problematiška sugalvoti iškalbingą pavadinimą, arba jie visa širdimi mūsų nekenčia.
USB vardai ir protokolai (pabandykim susigaudyti)
Dabar kai jau turime USB vardus ir protokolus „užsirašę“ pabandykime susigaudyti kaip jie draugauja tarpusavyje.
Plokščia USB-A jungtis, kuri mums pažįstama iki skausmo jau pora „Mac“ dešimtmečių (manau mūsų vaikai ar anūkai vartys akis radę laidą su tokiame jungtimi mūsų laidų dėžėje, panašiai kaip dabar jaunimas klausia „o kaip čia skambinti“ pamatę rotorinį telefoną :) ) USB-A palaiko USB 1.x, 2 ir 3.x. „Apple“ USB 3 pradėjo diegti „Mac“ kompiuteriuose 2012 metais, o ankstesni modeliai palaiko 2.0. Kadangi USB 3.x yra suderinama su ankstesnėmis USB 2.0 ir USB 1.x versijomis – prie USB 3.x jungtis turinčių kompiuterių galite junti ir senesnės kartos USB įrenginius.
USB-C jungtys palaiko USB 3.1 (arba USB 3.1 Gen 2, tiek inžinieriams, kurie nori, kad mūsų akys išvarvėtų) ir ankstesnes kartas, tačiau ši jungtis palaiko ir naujus protokolus. …ir čia pasirodo „Thunderbolt“.
Thunderbolt 3 ir USB-C
Kadangi „Thunderbolt 3“ įrenginiui prie kompiuterio pajungti reikia „drato“ – tam naudojama USB-C jungtis. Pamenate „C“ nusako jungties tipą, bet ne palaikomus protokolus?
Be USB-C jungties, „Thinderbolt 3“ taip pat palaiko ir „Thunderbolt 2“, USB 3.1, USB 2 ir USB 1 protokolus. Be viso šito, per USB-C galima perduoti „DisplayPort“, HDMI ir kompiuterinio tinklo signalus, jei turite tinkamą adapterį. Tai, kažkuria prasme, USB-C paverčia Junona[2] valdančia „juos visus“, nes ji gali gali būti naudojama pajungti praktiškai bet kokį išorinį įrenginį.
Elektrą jungtims
USB-C taip pat gali perduoti elektros energiją - pakankamą įkrauti nešiojamą kompiuterį. Tai reiškia, kad ta pati jungtis, per kurią vyksta duomenų pasikeitimas tarp kompiuterio ir išorinių diskų, bendravimas su kitais kompiuteriais visame pasaulyje, prie kurios gali būti pajungta klaviatūra ar spausdintuvas – dar gali ir tiekti elektros energiją kompiuteriui.
Geroji „Junonos“ pusė yra ta, kad ji yra mažesnė ir leidžia sutaupyti vietos (norėtųsi tikėti, kad atsiradusi papildoma vieta yra naudojama didesnės talpos akumuliatoriui mūsų kompiuteriuose įdiegti). Blogoji jos pusė, kad teko paaukoti „MacSafe“ jungtį „MacBook“ ir „MacBook Pro“ klasės kompiuteriuose. Tiesa, eilė gamintojų jau rado sprendimą ir grąžina magnetinę jungtį į mūsų iš skausmo ir širdgėlos užlaužtas rankas (mes gi nenorime, kad mūsų mylimi „Mac’ai“ skraidytų nuo stalų kavinėse ar auditorijose kaip tai daro kažkokie tai PC, tfuu…)
USB-C ar Thunderbolt… kuris mano Mac'e?
USB-C jungtys atrodo lygiai taip pat, nepriklausomai nuo to ar jos skirtos pajungti USB ar Thundebolt. Jei pajungtiste USB įrenginį į USB-C jungtį – jis paprasčiausiai veiks, tačiau pajungus Thunderbolt įrenginį į USB-C jungtį, kuri palaiko tik USB protokolus – ir… tyla, skausmas, nusiminimas, nes nieko nevyksta.
Kaip situacija atrodo dabartiniuose „Apple“ nešiojamuose kompiuteriuose:
- „MacBook“ kompiuteriai turi vieną USB-C jungtį kuri palaiko USB 3.1 ir ankstesnius protokolus.
- 2016 metų pabaigos „Retina MacBook Pro“ su ir be „TouchBar“ palaiko USB 3.1 ir ankstesnius protokolus bei „Thunderbolt 3“ ir ankstesnes versijas.
Reikia tikėtis, kad šios USB-C jungtys prigis ir nebus taip, kaip buvo su „Thunderbolt 2“ jungtimi, kuri yra visai kitokia. USB-C atveju – ar USB-C, ar “Thunderbolt 3“ jungtį turintis įrenginys - vienas laidas ir jokio galvos skausmo. Tiesa, nereikėtų jungti „Thunderbolt 3“ įrenginio į tik USB 3.1 protokolus palaikančią jungtį, bet jei ir pajungsite – niekas nesprogs… ir neveiks…
Och jau tie išprotėję inžinieriai, kurie sugalvojo šią USB pavadinimų schemą… Už ką? Ką blogo mes jiems padarėme?
-
„iMac“ buvo pirmasis masiškai gaminamas produktas, kuriame buvo įdiegta, 1994 metais „Compaq“, DEC, IBM, „Intel“, „Microsoft“, NEC ir „Nortel“ pradėta vystyti USB. „iMac“ šią jungtį ir išpopuliarino. „Apple“, be to kad nutraukė eilės populiarių standartų rinkoje gyvavimą – eilę, dabar populiarių, dalykų į rinką ir atvedė. Be USB, ačiū „Apple“ turėtų įvairių įrenginių (ne tik „Apple“) naudotojai pasakyti už: grafinę vartotojo sąsają kompiuteriuose, kompiuterinę pelę, „MultiTouch“, nešiojamų kompiuterių „trackpadus“, išmaniųjų telefonų akselerometrus ir t.t. ↩
-
Junona – Romėnų mitologijoje – Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. ↩
Apsisuko galva, tikrai jie mūsų nekenčia... (: