Technologijų pasaulyje – vis daugiau verslininkų ir įmonių vadovų renkasi psichodelikus (LSD, ayahuaską, MDMA, psilocibino grybus) kaip įkvėpimo ar vidinės ramybės šaltinį.
Silicio slėnio inovacijų kūrėjai psichodelikų poveikį vertina skirtingai: vieni vadina kūrybiškumo šaltiniu, kiti aiškiai atsiriboja, pabrėždami rizikas.
Žemiau – keli garsiausi atvejai.
Steve Jobs: Vienas svarbiausių gyvenimo potyrių
Apple įkūrėjas Steve Jobs dar jaunystėje bandė LSD ir yra sakęs, kad ši patirtis buvo viena reikšmingiausių jo gyvenime.
„Tai buvo vienas svarbiausių dalykų, kuriuos kada nors patyriau“, – yra sakęs Jobs.
Anot jo, LSD praplėtė sąmonės ribas, padėjo permąstyti prioritetus ir įkvėpė naujai pažvelgti į kūrybą bei technologijų dizainą.
Sam Altman: psichodelikai padėjo įveikti nerimą
Sam Altman, „OpenAI“ vadovas, taip pat kalbėjo apie savo patirtis su psichodelikais. Jis jas vadina gyvenimą keičiančiomis.
„Tai padėjo man įveikti nerimą ir tapti ramesniu žmogumi“, – teigė Altman.
Jo teigimu, psichodelinės medžiagos gali turėti terapinį poveikį ir padėti spręsti emocines problemas.
Sergey Brin: Google įkūrėjas ir psilocibino grybai
Vienas „Google“ bendraįkūrėjų Sergey Brin yra siejamas su psilocibino vartojimu. Nors jis pats apie tai viešai kalba retai, įvairūs šaltiniai yra skelbę, kad Brin domėjosi „magic mushrooms“ patirtimi.
Be to, jis investavo į psichodelikų medicininių tyrimų projektus, kas rodo platesnį Silicio slėnio domėjimąsi šios srities potencialu.
Bill Gates: Kosminė paauglystės patirtis
Bill Gates, „Microsoft“ įkūrėjas, yra pripažinęs, kad jaunystėje kelis kartus bandė LSD.
„Tai buvo gana kosminė patirtis, suteikianti visiškai naują erdvės pojūtį“, – sakė Gates.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai buvo tik trumpas paauglystės ir universiteto laikų etapas, o vėliau tokių eksperimentų atsisakė.
Demis Hassabis: aiškiai prieš LSD
Kitaip nei daugelis kolegų, „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis laikosi visiškai kitokios pozicijos.
„Tokios medžiagos man nepriimtinos – jos gali sutrikdyti protinę pusiausvyrą“, – teigė Hassabis.
Jis pabrėžia, kad kūrybiškumo ir pažinimo ieško kitais būdais: per strateginius žaidimus, mokslinius tyrimus ir dirbtinio intelekto kūrimą.
Medicininiai tyrimai: terapinis potencialas ir rizikos
Pastaraisiais metais daugelis universitetų ir mokslinių centrų atgaivino psichodelikų tyrimus.
Johns Hopkins University 2019 m. paskelbė, kad psilocibinas, vartojamas kontroliuojamoje aplinkoje, gali padėti gydyti sunkų depresijos sutrikimą. Tyrimo metu 71 % pacientų parodė ilgalaikį pagerėjimą.
Kiti tyrimai, atlikti Imperial College London, parodė, kad psilocibinas gali sumažinti nerimą ir potrauminio streso simptomus (PTSD), o MDMA terapija kai kuriais atvejais buvo efektyvesnė nei įprasti gydymo metodai.
Poveikis sveikatai: ne tik nauda
Vis dėlto psichodelikai nėra be rizikos. Tyrimai rodo, kad jie gali sukelti trumpalaikę dezorientaciją, panikos priepuolius ar nemalonias „blogas keliones“. Asmenims, turintiems polinkį į psichozes, jie gali tapti pavojingu veiksniu.
Todėl dauguma mokslininkų pabrėžia, kad tokios medžiagos turi būti vartojamos tik klinikinėje ar terapinėje aplinkoje, prižiūrint specialistams. Savarankiškas eksperimentavimas, ypač didelėmis dozėmis, gali sukelti ilgalaikių neigiamų padarinių.
Išvada
Technologijų pasaulio lyderių požiūriai į psichodelikus labai skiriasi:
- Steve Jobs ir Sam Altman vadina juos įkvepiančiomis, gyvenimą keičiančiomis patirtimis.
- Sergey Brin domisi jų medicininiu potencialu.
- Bill Gates tai sieja tik su jaunystės eksperimentais.
- Demis Hassabis aiškiai pasisako prieš.
Šios skirtingos pozicijos atspindi platesnę diskusiją: vieniems psichodelikai – kūrybiškumo ir savęs pažinimo priemonė, kitiems – rizika, kurios geriau vengti.
Medicinos tyrimai rodo, kad tinkamai taikomi jie gali tapti galingu įrankiu psichikos sutrikimų gydyme, tačiau netinkamai vartojami – kelti rimtą pavojų sveikatai.
