Trečiųjų šalių slapukai lieka „Google Chrome“ naršyklėje, o tai reiškia, kad ir toliau kompanijos galės rinkti šios naršyklės naudotojų duomenis bei kurti išsamius naudotojų profilius apie jų pomėgius, pirkinius, keliones, laisvalaikį, sveikatą ir panašiai.
Šiuo metu „Google“ dalyvauja didelėje antimonopolinėje byloje (tiksliau, net dviejose), kuri gali baigtis tuo, kad bendrovė bus priversta parduoti savo populiarią žiniatinklio naršyklę „Google Chrome“. Vis dėlto, šios savaitės pradžioje paieškos gigantas paskelbė svarbų, su byla nesusijusį pranešimą apie „Chrome“:
„Google“ atsisako savo planų pašalinti trečiųjų šalių slapukus iš „Chrome“.
Dar 2020 m. sausį „Google“ padarė svarbų pranešimą, kurį palankiai įvertino privatumo aktyvistai. Bendrovė teigė planuojanti per dvejus metus visiškai pašalinti trečiųjų šalių slapukus iš savo „Chrome“ žiniatinklio naršyklės. Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, šie planai yra visiškai atšaukti. Praėjusiais metais „Google“ užsiminė, kad galbūt paliks slapukus, bet naršyklės naudotojams palengvins galimybę jų atsisakyti, tačiau dabar bendrovė atsitraukė net nuo šio kompromisinio varianto.
„Priėmėme sprendimą išlaikyti dabartinį požiūrį į trečiųjų šalių slapukų pasirinkimo vartotojams siūlymą „Chrome“ ir neįvesime naujo atskiro raginimo dėl trečiųjų šalių slapukų“, – balandžio 22 d. savo tinklaraštyje rašė „Google Privacy Sandbox“ viceprezidentas Anthony Chavez. „Vartotojai ir toliau galės pasirinkti geriausią sau variantą „Chrome“ privatumo ir saugumo nustatymuose.“
Verdiktas aiškus: trečiųjų šalių slapukai lieka daugumos „Chrome“ vartotojų naršyklėse.
Kas yra interneto slapukas (cookie)?
Interneto slapukas iš esmės yra mažas failas, kuris išsaugomas jūsų kompiuteryje, kai lankotės svetainėje. Slapukai saugo atitinkamą vartotojo informaciją, kad pagerintų vartotojo patirtį. Kai svetainė prisimena jūsų prisijungimo duomenis arba el. prekybos parduotuvė jau yra išsaugojusi jūsų paskutinį pirkinių krepšelį, tai yra dėl slapuko, išsaugoto jūsų žiniatinklio naršyklėje.
Tačiau trečiųjų šalių slapukai yra interneto slapukai, kurie dalijasi šiais vartotojo duomenimis su šalimi, atskira nuo svetainės, kurioje vartotojas iš tikrųjų lankosi. Trečiųjų šalių slapukus dažniausiai naudoja reklamuotojai. Pavyzdžiui, kai vartotojas ieško kokio nors produkto internete ir vėliau randa to produkto reklamas „Instagram“ – taip yra dėl trečiosios šalies slapuko.
„Trečiųjų šalių slapukai leidžia įmonėms kurti išsamius jūsų veiklos internete profilius, kurie gali būti naudojami tikslinei reklamai arba parduodami didžiausią kainą siūlančiam pirkėjui“, – praėjusiais metais aiškino skaitmeninių teisių grupė „Electronic Frontier Foundation“ (EFF). „Pasekmės yra toli siekiančios ir keliančios didelį susirūpinimą. Jūsų naršymo istorija gali atskleisti slaptą informaciją, įskaitant jūsų finansinę padėtį, seksualinę orientaciją ir sveikatos būklę. Duomenų tarpininkai renka ir parduoda šią informaciją be jūsų žinios ar sutikimo.“
„Google“ jau 2024 m. signalizavo, kad juda šia kryptimi. Bendrovė teigė, kad ras kompromisą savo interneto slapukų strategijoje, kad išvengtų trečiųjų šalių reklamos trikdymo. Nereikėtų pamiršti, kad pati „Google“ yra didžiulė reklamos technologijų įmonė. Net per didelė, kaip neseniai nusprendė teisėjas.
Dar 2024 m. teigusi, kad pateiks naujų funkcijų, kurios suteiks vartotojams daugiau skaidrumo ir galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl trečiųjų šalių slapukų atsisakymo, „Google“ dabar šių planų atsisakė ir paliks trečiųjų šalių slapukus be jokių pakeitimų.
Kaip tai paveiks likusį internetą?
Tokios žiniatinklio naršyklės kaip „Mozilla Firefox“[1] ir „Apple Safari“ pagal numatytuosius nustatymus blokuoja trečiųjų šalių slapukus, todėl „Google Chrome“ tiesiog būtų pasivijusi konkurentus. Tačiau „Chrome“ sudaro net 66 procentus pasaulinės žiniatinklio naršyklių rinkos dalies, todėl dauguma interneto vartotojų vis tiek bus veikiami trečiųjų šalių slapukų dėl „Google“ sprendimo.
Anksčiau „Google“ sukūrė „Privacy Sandbox“ iniciatyvą specialiai tam, kad kūrėjams ir interneto reklamuotojams pasiūlytų alternatyvius sprendimus trečiųjų šalių slapukams. Tačiau net ir tai sulaukė kritikos, nes „Google“ ir toliau stebėtų vartotojus „Chrome“ savo reklamos tikslais. (Būtent neseniai buvo nustatyta ir konstatuota, kad „Google“ „vykdė daugybę antikonkurencinių veiksmų“ su savo reklamos produktais.)
„Google“ sprendimas pakeisti savo poziciją dėl trečiųjų šalių slapukų greičiausiai bus palankiai įvertintas interneto reklamos įmonių, nors kai kurios jau ieško alternatyvų. „Google“ akivaizdžiai sulaukė pakankamai paramos trečiųjų šalių slapukams iš skaitmeninės reklamos pramonės, kad persigalvotų.
„Bendraudami su ekosistema, įskaitant leidėjus, kūrėjus, reguliavimo institucijas ir reklamos pramonę, mums ir toliau aišku, kad egzistuoja skirtingi požiūriai į pokyčius, kurie galėtų paveikti trečiųjų šalių slapukų prieinamumą“, – pranešime, kuriame skelbiamas sprendimas, sakė „Google Privacy Sandbox“ viceprezidentas Anthony Chavez.
Taigi, atrodo, kad trečiųjų šalių slapukai lieka „Google Chrome“ naršyklėje. Nebent teisėjas „Google“ antimonopolinėje byloje nuspręs, kad „Google“ turi parduoti „Chrome“. Tuomet naujas galimas savininkas (pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“) galėtų įsigyti „Chrome“ (apie tokią galimybę jau paskelbė „ChatGPT“ produkto vadovas Nick Turley) ir pasekti „Firefox“ ir „Safari“ pavyzdžiu bei visam laikui atsikratyti trečiųjų šalių slapukų „Chrome“ naršyklėje.
-
Neseniai „Mozilla“ pakeitė savo Privatumo aprašymą, kuriame nebeliko, ilgą laiką ten buvusio, pažado nepardavinėti naudotojų duomenų. Plačiau apie tai paskaityti galite straipsnyje „Mozilla pašalino pažadą nepardavinėti naudotojų duomenų“.
