Europos Sąjunga – brangus galvos skausmas Apple

Regione, kur didžiausia pasaulio kompanija negali parduoti naujausių technologijų, prisikaupė baudų, mokesčių ir tyrimų.

Praėjusią savaitę „Apple“ pralaimėjo apeliacinį skundą dėl 13 milijardų eurų mokesčių ES. Kovo mėnesį jai buvo skirta 1,8 milijardo eurų bauda už aplikacijų parduotuvės taisykles. Be to, dar vyksta trys tyrimai, kurie gali baigtis baudomis už nesilaikymą ES skaitmeninių rinkų akto (SRA) reikalavimų.

Pagrindinis "Apple" dėmesys praėjusią savaitę buvo skiriamas naujajam „iPhone“, kuris „sukurtas dirbti su Apple Intelligence“ ir kuris žada naudoti dirbtinį intelektą žinučių rašymui, filmų kūrimui, vietų restoranuose rezervavimui bei naudotojom informacijos apibendrinimui.

Tačiau ne Europos Sąjungoje, kur dėl „reguliacinių neapibrėžtumų“ kompanija šios funkcijos neišleis.

Vienas iš žinomų asmenų naudojančių „iPhone“ yra ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager. Birželio mėnesį ji pareiškė, kad „jai palengvėjo“ sužinojus, kad negaus AI „iPhone“, nors tuo pačiu tokį „Apple“ sprendimą pavadino antikonkurenciniu.

Didelė dalis „Apple“ entuziastų tai mato kiek kitaip. Socialiniuose tinkluose yra nemažai žinučių, kur susirūpinę „Apple“ sprendimu naudotojai klausia: „Ar turėčiau nusipirkti įrenginį už Europos Sąjungos ribų?“. Deja tai nepadės. „Apple“ sakė, kad dirbtinio intelekto funkcijos neveiks Europos Sąjungos teritorijoje arba jei telefonas susietas su ES šalimi.

Nuolaidžiavimas

„Apple“ buvo viena iš technologijų milžinų, kuriai pavyko sklandžiai žaisti Briuselio žaidimą, išvengiant antimonopolinės ir reguliacinės bėdos, kuri kamuoja kitas dideles technologijų kompanijas. Ji padarė nuolaidų, kad nuramintų siaučiančius ES tyrėjus dėl muzikos atsisiuntimo ir elektroninių knygų.

Nors „Apple“ šių metų pradžioje išsprendė antimonopolinį tyrimą dėl mokėjimų jos telefonuose ir pakluso pernai metų ES reikalavimui dėl USB–C, prieš kurį anksčiau buvo nusistačiusi, tai buvo tik viena dalis to, ką Vestager praėjusią savaitę pavadino „mišriu krepšiu“. Ji anksčiau kritikavo bendrovę už išlikusį „liūdną neteisėto elgesio poskonį“.

Didžiausios „Apple“ reguliacinės problemos susijusios su jos aplikacijų parduotuve. Ji yra išsivysčiusi iš įrenginių gamintojo į programų platformą, kuri per kompanijos fiskalinius metus, pasibaigusius 2023 m. rugsėjį, sugeneravo 383 milijardus JAV dolerių pajamų. Ketvirtadalis šių milžiniškų pajamų kompanijai atkeliavo iš Europos naudotojų kišenių.

2023 m. Apple pajamų dalis % pagal regioną

Dabar ji parduoda paslaugas ir ima mokestį už paslaugas, kurias siūlo kiti kūrėjai savo programinę įrangą parduodantys „Apple“ aplikacijų parduotuvėje. „Apple“ teigia, kad garantuoja šios programinės įrangos saugumą ir funkcionalumą. Tačiau kai kurie kūrėjai šį mokestį vadina nesąžiningu Apple mokesčiu ir nori, kad jis būtų apribotas teismo sprendimu.

ES yra viena iš kelių vykdytojų ištyrusių, kaip „Apple“ nustato taisykles aplikacijų kūrėjams, kurie savo produktą parduoda savo platformoje ir jos ir toliau neatitinka kai kurių ES direktyvų.

„Apple“ intensyviai, bet nesėkmingai lobavo SRA nuostatą leidžiantį trečių šalių aplikacijų parduotuvių įdiegimą „Apple“ įrenginiuose ir atitinkamai aplikacijų per šias parduotuves diegimą. Ji teigė, kad tai padarytų „iPhone“ mažiau saugiais, nes kibernetiniams nusikaltėliams taptų paprasčiau prasmukti su savo programine įrangą į naudotojų įrenginius.

Spaudimo veikiama

Nepaisant to, bendrovė ėmėsi veiksmų, kad atitiktų naujas ES taisykles. Šių metų pradžioje ji parengė atitikties planą, kurį šių metų kovą pateikė, atsimušinėdama į kritiką, paaiškindama, kad jos inžinieriai „buvo iš esmės priversti tai rašyti ant švaraus lapo“ ir galvojo apie naujas verslo sąlygas.

Nenutylanti kritika iš kūrėjų pusės, kad „Apple“ galbūt nėra pažengusi pakankamai toli, paskatino bendrovę per pastaruosius mėnesius atlikti keletą pakeitimų savo sąlygose.

„Jie tikrai yra spaudžiami, kitaip jie nedarytų tų pakeitimų“, - sakė Francisco Jeronimo, rinkos tyrimų grupės IDC įrenginių viceprezidentas Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje.

„Apple“ atstovas spaudai Julien Trosdorf sakė, kad bendrovė „toliau konstruktyviai bendraus su Europos Komisija“. „Per pastaruosius mėnesius parodėme lankstumą ir reagavimą į Europos Komisiją ir kūrėjus, įsiklausydami į jų atsiliepimus", - sakė jis.

Vestager, triumfavusi po netikėtos pergalės prieš „Apple“ mokesčių reikaluose, galėjo sau leisti prabangą praėjusią savaitę būti taikesnei: „Mes dirbame su įmonėmis, kad jos atitiktų. Mes nedirbame prieš įmonę.“

Dar yra daug taškų, dėl kurių ateityje gali prasidėti trintis, kai „Apple“ teisme ginčys Komisijos baudą ir SRA vykdymą, net jei ji su reguliatoriais derasi dėl to, kad laikytis įstatymo ir kaip jos paslaugos gali atitikti naują teisinį standartą.

Įsivyraus pusiausvyra tarp to, ko nori ES ir ką Apple mano esant geriausia ir saugiausia patirtimi galutiniams vartotojams, - sakė Jeronimo. Klausimas tik tas, ar tai įvyks tada, kai Apple pasakys: Mes to ES neišleisim, nes Europos Komisijos reikalavimai yra nepagrįsti?