„Siri AI“ debiutas Europoje tapo technine drama: „Apple“ tvirtina, kad Europos Sąjungos reikalavimai kelia grėsmę privatumui, o Briuselis atkerta, kad kompanija pati pasirinko atsisakyti pristatymo, nenorėdama atverti savo ekosistemos konkurentams.
Technologijų entuziastai visame pasaulyje su nekantrumu laukė WWDC 2026, kur „Apple“ pristatė naujas „iOS 27“, „iPadOS 27“ ir „macOS 27“ versijas. Pagrindinė žvaigždė – visiškai atnaujinta „Siri AI“, kurios branduolį sudaro „Apple Intelligence“. Tačiau naudotojams Europos Sąjungoje šventė baigėsi vos prasidėjusi: „Apple“ oficialiai paskelbė, kad „Siri AI“ paslauga, naudotojams Europos Sąjungoje, „iPhone“, „iPad“ ir „Apple Watch“ įrenginiuose nebus prieinama. Tuo tarpu „macOS 27“ ir „visionOS 27“ (kuri veikia su susietu „iPhone“) funkcijos iš dalies bus pasiekiamos.
Konflikto esmė: saugumas prieš atvirumą
„Apple“ teigia, kad pagrindinė priežastis – ES Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Kompanija baiminasi „ekstremalaus“ šio akto interpretavimo. Pagal SRA taisykles, jei „Apple“ suteikia „Siri AI“ gilią prieigą prie naudotojo privačių duomenų (pvz., galimybę skaityti pranešimus, peržiūrėti nuotraukas ar vykdyti veiksmus kitose programose), ji privalo suteikti lygiai tokias pačias teises ir trečiųjų šalių dirbtinio intelekto asistentams.
„Apple“ vyriausiasis inžinerijos viceprezidentas Craig Federighi pabrėžia, kad tai sukurtų milžinišką saugumo spragą. Kompanijos nuomone, trečiųjų šalių DI įrankiai gautų „beveik neribotą, autonominę prieigą prie įrenginio“, leidžiančią skaityti žinutes ar atlikti mokėjimus be nuolatinio naudotojo sutikimo.
Siekdama rasti išeitį, „Apple“ pasiūlė:
- Sukurti „Trusted System Agent“ – tarpinį saugumo sluoksnį, kuris neleistų tiesioginės prieigos.
- Leisti „Siri AI“ startuoti ES, kol pamažu, per 18 mėnesių, būtų diegiami kiti suderinamumo sprendimai.
Briuselio pozicija: tai Apple pasirinkimas
Europos Komisija (EK) į šiuos teiginius reagavo itin griežtai. Pasak oficialių Briuselio atstovų, SRA niekaip nedraudžia pristatyti naujų produktų ar funkcijų Europoje. EK teigimu, „Apple“ nepristatė jokių SRA reikalavimus atitinkančių sprendimų, o tiesiog reikalavo išimties iš taisyklių, kurią ES atsisakė suteikti.
„Tai nėra galimybė – arba laikaisi taisyklių, arba nepristatai funkcijos“, – teigia ES atstovai, pabrėždami, kad kompanija pati pasirinko „Siri AI“ atidėti, užuot adaptavusi savo sistemą konkurencijai.
Komisijos atstovas Thomas Regnier žurnalistams Briuselyje sakė, kad „Apple“ nesugebėjo sukurti sąveikumo sprendimų, atitinkančių ES privatumo ir saugumo standartus, ir vietoj to paprašė būti visiškai atleista nuo atsakomybės.
Sprendimas neįdiegti „Siri“ dirbtinio intelekto ES yra tik pačios vienintelės „Apple“ sprendimas. „Apple“ tiesiog nesugebėjo sukurti sąveikumo sprendimų, atitinkančių esminius ES privatumo ir saugumo standartus. Užuot bandžiusi rasti tinkamą atitikties sprendimą, „Apple“ tiesiog pateikė Europos Komisijai prašymą atleisti ją nuo sąveikumo įsipareigojimų. Tai nėra išeitis.
Ką praranda Europos naudotojai?
Laukdami „reguliacinio atšilimo“, „iPhone“, „iPad“ ir „Apple Watch“ savininkai Europoje neturės prieigos prie:
- Naujosios „Siri AI“ pokalbių istorijos programėlės.
- Sisteminio teksto redagavimo ir kūrimo įrankių.
- „Siri Mode“ funkcijos „Camera“ programėlėje, skirtos realaus laiko vaizdinei analizei.
Be to, Europos kūrėjai negalės testuoti ir integruoti šių „Siri AI“ funkcijų į savo programėles, o tai dar labiau izoliuoja regiono technologinę plėtrą.
Ar laukia ilga tyla?
Šiuo metu „Siri AI“ atsidūrė „šaltojo karo“ tarp „Apple“ ir ES centre. Nėra jokio konkretaus termino, kada ši technologija pasieks „iPhone“ naudotojus Europoje. Panašu, kad „Apple“, garsėjanti savo „uždaru sodu“ (Walled Garden), neketina nusileisti reikalavimams atverti sistemos šerdį trečiosioms šalims, o ES nėra linkusi daryti nuolaidų savo sukurtiems konkurencijos įrankiams.
Entuziastams belieka tik stebėti, ar ateityje šis aklavietės taškas bus įveiktas kompromisu, ar „Siri AI“ taps dar vienu „Apple“ technologijų padaliniu, kuris ES rinkoje išliks tik pažadu.
Jei aš gerai supratau, tai tas Siri AI kaip nelabai palaiko lietuvių kalbą, tai ar ji atsiras ar ne didelės prasmės Lietuvoje nematau.
Manau čia laiko klausimas dėl lietuvių kalbos. Bet aišku tai vėl užtruks, priedo dar EU, tai kol naujoji Siri veiks iOS Lietuvoje lietuviškai gali dar praeit pora metų... O dėl tų EU reikalavimų, EU prikuria reikalavimų kurie ale turėtų palengvinti gyvenimą EU piliečiui, bet finale gaunasi, kad mes naujienas gauname paskutiniai. Galėtų EU suteikti teisę piliečiui pačiam pasirinkti noris jis to ar ne. Aišku čia turbūt neįmanomas dalykas...
Aš „Siri“ naudoju gana dažnai, ypač vairuodamas: žinutės, skambučių inicijavimas, priminimai, įrašai kalendoriuje. Žinoma, visa tai anglų kalba. Kita vertus tai veikia ir su dabartine „buka Siri“.
Dėl lietuvių kalbos tikrai yra nemažai neaiškumo. Viena vertus, „Apple“ pastaraisiais metais plečia palaikomų kalbų sąrašą, todėl ilgainiui lietuvių kalba teoriškai turėtų atsirasti ir naujojoje „Siri“. Kita vertus, Lietuva (ir visos Baltijos valstybės) yra nedidelė rinka, todėl sunku prognozuoti, ar tai įvyks po metų, ar po kelerių metų.
„Apple“ yra verslo korporacija, todėl ji privalo prioritetizuoti rinkas pagal naudotojų skaičių ir perkamąją galią. Lietuva, turinti apie vos porą mln. gyventojų, pasauliniame kontekste yra labai maža rinka.
Manau „Apple“ nemato pakankamos verslo vertės investuoti į lietuvių kalbą, kol jų rinkos dalis Lietuvoje ir bendras lietuviškai kalbančių „Apple“ naudotojų skaičius nepasieks tam tikros „kritinės masės“, kuri pateisintų šias technines ir kalbines sąnaudas. Lietuvių kalba jiems šiuo metu neštų per mažą ekonominę grąžą, palyginti su kaštais, kuriuos reikėtų skirti vienai kalbai „Apple“ kokybės standartu adaptuoti.
Kita problema – lietuvių kalba yra morfologiškai labai turtinga (linksniuotės, asmenuotės, sudėtinga sintaksė). Norint sukurti kokybišką DI modelį ar pilną operacinės sistemos lokalizaciją, reikia milžiniškų investicijų, kurios neatsiperka tokiu mastu, kaip, tarkime, vokiečių, prancūzų, ispanų, kinų ar japonų kalbų atveju.
Kalbant apie „Siri AI“ ir lietuvių kalbą – „Apple“ negali tiesiog „paimti“ kito DI modelio, kuris supranta lietuviškai. Jie turi iš naujo „išmokyti“ savo modelį lietuvių kalbos taip, kad jis išlaikytų tą patį saugumo ir privatumo lygį, kurį garantuoja „Apple“. Tai reikalauja specifinio fine-tuning proceso, kuriam reikia ne šiaip daug teksto, o daug „Apple“ stiliaus užduočių (komandų, veiksmų, sinchronizacijos su įrenginiu), atliktų lietuviškai.
„Apple“ dažnai renkasi „kokybę ir vientisumą prieš kiekybę“. Jie bijo, kad jei DI modelis lietuviškai veiks „vidutiniškai“ (pvz., kartais parinks netinkamą linksnį ar klaidingai interpretuos subtilų lietuvišką kontekstą), tai sugadins jų premium prekės ženklo įvaizdį. Jie nenori rizikuoti, kol neturės tobulo, paties „Apple“ kokybės standartą atitinkančio modelio.
Skirtingai nei „Google“ (kurios „Gemini“ dirba debesyje ir gali greičiau adaptuotis prie mažesnių kalbų), „Apple“ siekia didžiąją dalį DI užduočių vykdyti lokaliai įrenginyje (on-device). „Apple Intelligence“ turi veikti lokaliai „iPhone“ ar „Mac“ procesoriuje. Tai reiškia, kad modelis turi būti labai stipriai suspaustas ir optimizuotas ir įrašytas tiesiai į įrenginio atmintį. „Apple“ turi riboti kalbų skaičių, kurias palaiko lokaliai, nes kiekviena papildoma kalba didina modelio užimamą vietą ir procesoriaus apkrovą. Jie renkasi tas kalbas, kuriomis kalba šimtai milijonų žmonių.
„Apple“ yra paskelbusi, kad palaipsniui plės „Apple Intelligence“ kalbų palaikymą. Tačiau pirmiausia jie atidarys duris didžiosioms Europos kalboms (prancūzų, vokiečių, italų). Lietuvių kalba greičiausiai bus viena iš paskutinių eilėje, jei išvis bus įtraukta artimiausiais metais.
Reikia nepamiršti, kad net ir dabar nemaža dalis „Apple Intelligence“ funkcijų veikia nepriklausomai nuo „Siri“ kalbos, tad lietuviai galėtų naudotis bent dalimi DI galimybių. O kalbant apie ES reguliavimą, situacija nėra tokia vienareikšmė – kai kurie reikalavimai iš tiesų sulėtina naujų funkcijų pasirodymą Europoje, tačiau jų tikslas yra užtikrinti didesnį naudotojų privatumą, saugumą ir pasirinkimo laisvę. Deja, kol vyksta ginčai tarp „Apple“ ir ES institucijų, būtent Europos naudotojams tenka laukti ilgiausiai.
P.S. Komentaras gavosi beveik straipsnio ilgio :)
Puikus ir išsamus komentaras :) dėkui
Dėkui už įžvalgas. Peršasi išvada - mes antrarūšiai (EU) ar net trečiarūšiai (LT). Ir pradedi mąstyti, kokiems velniams turėti šiuolaikinius Apple įrenginius, kai Android atrodo jau beveik viskas veikia (DI), tegu ir gana prastai...
Visiškai suprantu jūsų nusivylimą – jaustis „antrarūšiais“ technologijų pasaulyje tikrai nėra malonu. Tačiau šiuo atveju pagrindinė priežastis yra ne „Apple“ požiūris į vartotojus, o griežti Europos Sąjungos reglamentai (SRA) ir duomenų privatumo įstatymai. „Apple“ tiesiog nenori rizikuoti milžiniškomis baudomis, kol teismai ir taisyklės nėra iki galo suderintos.
Kalbant apie „Android“ ir jų siūlomą dirbtinį intelektą, svarbu paminėti, kad didelė dalis šių DI sprendimų veikia debesyje ir reikalauja plačiai atverti jūsų duomenų bazes. Tokios sistemos dažnai perduoda ar apdoroja asmeninius duomenis trečiųjų šalių serveriuose, taip aukodamos dalį jūsų privatumo vardan greitesnio naujovių diegimo.
„Apple“ pasirinko kitą kelią – visą DI apdorojimą stengtis atlikti tiesiogiai įrenginyje (on-device), kad informacija niekur neiškeliautų. Tad kyla filosofinis klausimas: ar tikrai geriau turėti „bet kokį“ DI, kuris renka ir konsoliduoja jūsų asmeninius įpročius trečiųjų šalių rankose, ar geriau išlaikyti aukštesnį privatumo lygį ir šiek tiek palaukti teisiškai saugių sprendimų?
Kokių konkrečiai DI funkcijų pasigendate?