Belaidis garsas šiandien yra tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi – nuo ausinių iki automobilių garso sistemų.
Dauguma vartotojų klausydamiesi muzikos per „Bluetooth“ net neįtaria, kokia technologija slepiasi už malonaus garso, tai, kokį kodeką[1] naudoja jūsų įrenginys, gali turėti tiesioginės įtakos garso kokybei, energijos suvartojimui ir net suderinamumui. Du dažniausiai aptinkami kodekai – SBC ir AAC – ypač svarbūs „iPhone“ naudotojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo jie skiriasi, kur ir kaip jie naudojami, bei kaip pasirinkti sau tinkamiausią.
Kas yra SBC?
SBC (angl. Subband Codec) – tai bazinis „Bluetooth“ garso kodekas, įtrauktas į A2DP (Advanced Audio Distribution Profile) standartą. Jis buvo sukurtas kaip universali priemonė perduoti garso signalą tarp „Bluetooth“ įrenginių nepriklausomai nuo gamintojo. Todėl SBC palaikomas visuose „Bluetooth“ įrenginiuose, net jei jie nepalaiko jokių kitų kodekų.
| Pliusai | Minusai |
|---|---|
| Universaliai palaikomas (veiks beveik su bet kuo) | Garso kokybė nėra pati geriausia, ypač girdima aukštuose dažniuose |
| Nereikalauja specialios licencijos | Didesnė delsa (latency), kas gali būti pastebima žiūrint vaizdo įrašus ar žaidžiant |
| Priimtinas garso kokybės ir bitreito santykis (~192–328 kbps) | Mažesnis efektyvumas esant mažesniam bitreitui |
Kas yra AAC?
AAC (angl. Advanced Audio Coding) yra pažangesnis garso suspaudimo formatas, sukurtas kaip MP3 įpėdinis. Šis kodekas siūlo geresnę garso kokybę esant tokiam pačiam bitreitui. Dėl šios priežasties jis tapo standartiniu kodeku „Apple“ įrenginiuose, įskaitant „iPhone“, „iPad“, „Mac“ ir „Apple Music“ paslaugas.
AAC palaikomas ir „Android“ įrenginiuose, bet ne visuose jis veikia sklandžiai ar efektyviai.
| Pliusai | Minusai |
|---|---|
| Aukštesnė garso kokybė nei SBC, ypač esant žemesniam bitreitui (pvz., 256 kbps AAC atitinka ar viršija 320 kbps MP3 kokybę) | Ne visi „Android“ įrenginiai gerai palaiko AAC – gali padidėti procesoriaus apkrova, trumpėti baterijos veikimo laikas |
| Mažesnė delsa, todėl tinka ir vaizdo įrašams, žaidimams | Naudojimui per „Bluetooth“ reikia abipusio palaikymo (signalą siunčiančio ir jį priimančio įrenginio) |
| Optimalus „Apple“ įrenginiams – gerai optimizuotas tiek OS, tiek aparatiniu lygmeniu |
SBC vs AAC iPhone įrenginiuose
| Savybė | SBC | AAC |
|---|---|---|
| Suderinamumas | Visi „Bluetooth“ įrenginiai | Dauguma „Apple“ įrenginių, ribotas „Android“ palaikymas |
| Garso kokybė | Vidutinė | Aukštesnė |
| Delsa (latency) | Aukštesnis | Žemesnis |
| Naudojimas „iPhone“ | Tik kai nėra AAC | Naudojamas kaip pagrindinis |
| Energijos efektyvumas | Gali būti geresnis kai kada | „Apple“ įrenginiuose – efektyvus |
| Licencijavimas | Atviras | Licencijuojamas (MPEG) |
„Apple“ įrenginiuose AAC laikomas numatytuoju kodeku, kai susiejama su ausinėmis ar garso sistemomis, kurios taip pat palaiko AAC. Jei kita pusė nepalaiko šio kodeko, tada automatiškai pasirenkamas SBC.
Istorinis kontekstas
SBC buvo įtrauktas į „Bluetooth“ A2DP specifikaciją apie 2003 m. – kaip būtinas minimalus kodekas.
Populiarėti AAC pradėjo apie 2007–2010 m., kai „Apple“ pradėjo naudoti jį „iTunes“, o vėliau ir „Apple Music“.
Nuo „iOS 10“ (2016 m.) „iPhone“ automatiškai naudoja AAC per „Bluetooth“, jei susietas įrenginys jį palaiko.
Kokį kodeką naudoja tavo iPhone?
Nors „Apple“ galimybės pasirinkti kodeko rankiniu būdu nesuteikia, galima patikrinti susietą įrenginį ir jo specifikacijas. Jei ausinės ar kolonėlė palaiko AAC – „iPhone“ be papildomų nustatymų automatiškai pasirinks AAC. Jei ne – SBC.
Kai kurios „Pro“ klasės ausinės palaiko papildomus kodekus (pvz., aptX ar LDAC), bet „iPhone“ jų nepalaiko, todėl jie ignoruojami.
Apibendrinimas
Jei esate „iPhone“ naudotojas ir naudojate ausines, kurios palaiko AAC – jau mėgaujatės aukštesne belaidžio garso kokybe nei SBC vartotojai. Nors SBC yra universalesnis, AAC leidžia perduoti garsą efektyviau, su mažesne delsa ir aukštesne kokybe. Renkantis ausines naudojimui su „iPhone“ – verta pasitikrinti, ar jos palaiko AAC – taip išnaudosite visą „iOS“ galimybių potencialą.
-
Kodekas – tai lyg „vertėjas“, kuris padeda informaciją (pvz., garsą ar vaizdą) suspausti, perduoti ir tada išversti atgal į gavėjui suprantamą formą.
Įsivaizduokite, kad norite išsiųsti didelį daiktą paštu. Kad jis tilptų į dėžutę, turite jį sulankstyti – tai suspaudimas (kodavimas). Kai gavėjas atidaro dėžutę, jis daiktą išlanksto – tai atkūrimas ir perskaito jūsų sukurtą instrukciją, kaip juo naudotis ir naudojasi – tai dekodavimas.
Kodekas daro tą patį su garsu: suspaudžia jį, kad būtų galima greičiau ir lengviau perduoti, o tada atkūrimo įrenginys jį atkoduoja ir leidžia girdėti.
