Pasirodė pirmieji išbandžiusiųjų Apple Vision Pro įspūdžiai
„Apple“ leido žinomų leidinių žurnalistams pasidalinti savo įspūdžiais, kuriuos šie patyrė „Apple Vision Pro“ akinių demonstracijos metu.
„Apple“ pakvietė didesnių, technologijų temomis rašančių, leidinių žurnalistus į individualias „Apple Vision Pro“ akinių prezentacijas ir pabandymus bei leido jiems pasidalinti savo mintimis ir pastebėjimais. Nuomonės labai įvairios.
Žemiau pateiksiu ištraukas iš „Engadget“ ir „The Verge“ įspūdžių aprašymų bei nuorodas į originalus norintiems paskaityti apžvalgas visas.
Engadget
„Engadget“ į „Apple Vision Pro“ bandymus nusiuntė dvi savo redaktores Dana Wollman ir Cherlynn Low. Cherlynn jau matė akinius WWDC metu, tačiau Danai tai buvo pirmoji patirtis. „Engadget“ anksčiau yra rašiusi apie kai kuriuos pagrindinius vartotojo sąsajos elementus savo ankstesniame straipsnyje, todėl dabar nusprendė sutelkti dėmesį į neseniai pridėtas funkcijas, įskaitant „Apple Immersive Video“, naują „Disney+“ aplinką, įmontuotą „Encounter Dinosaurs“ patirtį, taip pat ore plūduriuojančią klaviatūrą, kuri „Engadget“ nepasiteisino, kai pirmą kartą bandė įrenginį praėjusių metų birželį.
Toliau ištraukos:
Priešingai nei mūsų kolega Devindra Hardawar, kuri praėjusiais metais „Vision Pro“ matė WWDC metu, tas kurį šiandien išbandžiau, yra su dirželiu, kurį ištempiate ir pritvirtinate ant pakaušio. Jis buvo platus, grublėtas ir minkštas, ir iš pradžių atrodė, kad bus labai patogu. Tačiau po 15 minučių pradėjau jausti prietaiso svorį, o dar po penkių minučių pradėjau jausti skausmą.
Kai tik apie tai pasakiau „Apple“ darbuotojams, jie pakeitė laikiklį kitu, su papildomu dirželiu ant viršugalvio. Ir tada komforto lygis tapo gerokai aukštesnis.
[Dana] Dirželių reguliavimas truko gana ilgai ir jau pradėjau galvoti, kad darau kažką ne taip. Reguliuojant dirželius pradėjo skaudėjo nosį. Dėl to jie [Apple] pakeitė sandarinimo trinkelę, ant kurios ji buvo, ir viskas pasitaisė. [Cherlynn] Naudojant „Dual Loop“ dirželį, įrenginys daug geriau prigludo prie galvos ir neslinko nuo mano plaukų. Reikėtų paminėti, kad „Apple“ pradžioje atliko skenavimą, kad nustatyti man reikalingų dirželių dydį.Erdvinių vaizdo įrašų demonstravimo metu buvo sukurtas vienu metu buvimo ir nebuvimo kadre jausmas. Tu kaip vaiduoklis. Atrodo, kad esi įvykių viduryje, bet niekas tavęs nemato.
Demonstracija prasidėjo Alicia Keys dainavimu man į akis ir man tai patiko. Tačiau mane labiau nustebino vaikai, kurie aikštelėje žaidė futbolą su raganosiais, o kai gyvūnai puolė į mano pusę — atsitraukiau fiziškai. Man patiko matyti jų odos tekstūrą ir nešvarumus ant paviršiaus, taip pat buvau sužavėta, kai pabaigoje pamačiau „Apple“ logotipą, atsispindėjusį ežero paviršiuje.
„Apple“ pažymėjo, kad mūsų naudojama „Disney+“ programos versija dar yra beta stadijoje. Bet vis tiek likome sužavėti.
Galvokite apie tai kaip apie žaidimą: tarkime, prieš pasirenkant lenktynių trasą, turite pasirinkti žaidėją. Šiuo atveju jūsų „žaidėjas“ yra jūsų fonas. Norite sėdėti ant pastato stogo iš „Marvel“ filmo? Tatuino dykumoje (dykumų planeta išgalvotame „Žvaigždžių karų“ pasaulyje)? Jauskitės patogiai bet kokioje jums patinkančioje aplinkoje, tada galėsite nuspręsti, ar tikrai norite žiūrėti „Ted Lasso“ savo „Žvaigždžių karų“ dykvietėje. Tai ne tik įtraukimas – jautiesi tarsi sėdėtum automobilyje.
Šiek tiek kvaila girti vaizdo tikroviškumą, bet aš nemačiau pikselių. Vietoj to pažiūrėjau į nedidelį ranka rašytą raštelį, kurį Tony Stark aiškiai paliko man, ir jaučiau, kad beveik galiu jį pasiimti.
Apie virtualią klaviatūrą. Kai pasirinkau URL juostą žiūrėdama į ją ir paliečiau nykšį smiliumi, pasirodė virtuali klaviatūra. Galėčiau naudoti dvi sąveikos parinktis. Arba akimis pažiūrėk į reikalingus klavišus, o tada suglausti pirštus, kad juos paspaustų, arba (man tai paliko didžiausią įspūdį) pasilenkti į priekį ir spausti mygtukus rankų pirštais.
Tai nėra taip paprasta, kaip spausdinti tikra klaviatūra, bet aš tikrai džiaugiausi, kad tai iš tikrųjų veikia. Mano pagrindinė problema su klaviatūra buvo ta, kad ji buvo per toli ir turėjau ją siekti, kai norėjau paspausti mygtukus. Tačiau žvilgsniu ir bakstelėjimu įvesti trumpą frazę nebuvo labai sunku, o jei norėčiau įvesti ilgesnį tekstą, galėčiau naudoti rašymą balsu (arba, jei reikia, prijungti „Bluetooth“ klaviatūrą).
[Dana] Tai buvo vienas iš man sumišimą kėlusių aspektų. Nors buvo keletas spausdinimo būdų — nei vienas jų nepasirodė man tinkantis. Man prireikė kelių bandymų, kad „Safari“ demonstracijos metu teisingai parašyčiau „Engadget“. Mane tai nustebino, nes kitos „Apple“ įdiegtos patirtys tiesiog veikė.The Verge
Galvos skenavimas tam, kad pritaikyti akinius, panašus į „Face ID“ veido skenavimo procesą. „Vision Pro“ ant galvos laikosi panašiai, kaip ir bet kokie kiti VR/PR-akiniai, pavyzdžiui „Meta Quest“.
Pradinis ekranas panašus į „Mac“ kompiuterio „Launchpad“. Vienintelis skirtumas, kad jei norite dar galite matyti jus supantį kambarį.
Viršutiniame dešiniajame kampe yra „Apple Watch“ skaitmeninis sukamas mygtukas-svirtelė. Jį naudojate norėdami atnaujinti pagrindinį ekraną arba pasinerti į virtualią realybę. Priešingoje pusėje yra erdvinių nuotraukų ir vaizdo įrašų įrašymo mygtukas – taip pat panašus į šoninį „Apple Watch“ mygtuką.
„Apple“ privertė mus atidaryti virtualią klaviatūrą „Safari“, kad peržiūrėtume svetainę, ir ji veikė, nors ir netvarkingai. Jūs žiūrite į raidę ir suspaudžiate pirštus, kad ją pasirinktumėte. Galite rašyti taip greitai, kaip juda akys.
Iš pradžių turėjau šiek tiek problemų dėl viengubo ir dvigubo pirštų suspaudimo gestų, nes atrodė, kad per ilgai laikiau pirštus vienoje padėtyje. Tik tada, kai man buvo pasakyta lengvai paspausti ir atleisti, viskas pradėjo gerai veikti.
Virtualus pasaulis „Vision Pro“ viduje yra panašus į „Meta Quest“ versiją, tačiau su didesne raiška ir daug galingesniu M2 pagrindu veikiančiu kompiuteriu. Smagu, kad, jei noriu, galiu prisegti aplikaciją viršutiniame dešiniajame kampe, kad peržiūrėti nuotraukas, jei užsimanysiu.
„Disney Plus“ aplikacijos atidarymas yra tam tikra naujovė, nes galite žiūrėti „Žvaigždžių karų“ anonsą „Tatuiną“ primenančioje virtualioje aplinkoje. Tiesą sakant, aš net krūptelėjau, kai T. rex pažvelgė tiesiai į mane. Virtuali Haleakalā ugnikalnio aplinka nustebino, nes uolų tekstūra atrodė gana tikroviškai. Visa tai pažįstama, bet padaryta gerai ir veikia be jokių pristabdymų.
„Apple“ paprašė mūsų atsinešti savo erdvinius vaizdo įrašus ir panoramines nuotraukas, kad galėtume juos pamatyti „Vision Pro“. Pasakysiu taip: efektas įtikinantis, nors geriausiai veikia, kai kamera stovi [vaizdas stabilus ir nėra judesio].
Viskas gerai, bet keista nešioti akinius ir iš tikrųjų nežinoti, kas vyksta prieš ekraną – iš tikrųjų nejausti savo buvimo. Ir dar keisčiau, kad žiūrint į žmones realiame pasaulyje jie gali atrodyti kaip apsireiškimai iš virtualaus pasaulio. Reikia pripažinti, kad visa tai buvo lyg viesulas. Pusvalandį praleidau kaip vaikas, tyrinėdamas svetimą planetą, nors niekada nebuvau atsistojęs nuo sofos. Tačiau demonstracinės versijos pabaigoje pajutau, kad akinių svoris sugrąžina mane į realų pasaulį. Buvau suraukęs antakius, taip stipriai susikaupęs, kad pajutau jog prasidėjo lengvas galvos skausmas. Ši įtampa išsisklaidė vos tik nuėmiau akinius bei grįžau į Manheten`ą. Galvoje vis kartojau demonstraciją. Aš žinau, ką ką tik pamačiau. Aš tiesiog vis dar bandau suvokti kur tai pritaikoma realiame pasaulyje.
„The Verge“ vyriausioji reporterė rašanti dėvimos elektronikos ir su sveikata susijusių technologijų klausimais Victoria Song teigia, kad „Atrodyti kietai su VR akiniais yra neįmanoma, net ir su kainuojančiais 3 499 USD.“