„Apple“ darbuotojas papasakojo ką reiškia dirbti „Apple Store“
Buvęs Jungtinės Karalystės „Apple Store“ darbuotojas papasakojo apie darbą „Apple Store“ ir jis nėra toks aukso siūlais siuvinėtas kaip galėtų pasirodyti.
Daug žmonių darbą „Apple“ kompanijoje mato kaip nepaprastai įdomų, romantišką ir gerai apmokamą. Gal tame ir yra kažkiek tiesos, tačiau vargu ar tokiu savo darbą regi „Apple Store“ darbuotojai. Interviu su vienu Jungtinės Karalystės „Apple Store“ darbuotoju neseniai paskelbė „Business Insider“.
Pirmą savo darbo dieną, „Apple“ parduotuvių darbuotojai turi pasirašyti neviešinimo sutartį, todėl kiek keista matyti tiek daug visokių detalių, nepristatyto, nuo 2011 iki 2015 metų pabaigos „Apple Store“ dirbusio darbuotojo pasakojime.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiose „Apple Store“ per valandą darbuotojai uždirba 8£. Gaudami tokį atlyginimą jie net negali leisti sau nusipirkti tų prekių, kurias jie pardavinėja. Net ir kasdien parduodami „Apple“ įrenginių už tūkstančius svarų sterlingų ar privilioję įmonių vartotojus jie negauna jokių paskatinimų. Vienintelis „bonusas“, kurį gauna „Apple Store“ darbuotojai tai kitų pavydas, kad jie dirba „Apple“.
Lyg šito būtų negana, vidinės „Apple“ taisyklės ne pilną darbo dieną dirbantiems jos parduotuvių darbuotojams labai apsunkina galimybę jiems „ūgtelėti“ iki vadovaujančių pozicijų kompanijoje. Apskritai, kompanija mieliau ieško darbuotojų vadovaujančioms pozicijoms už savo kompanijos ribų. Su „Business Insider“ kalbėjęs „Apple Store“ darbuotojas sakė, kad darbas šios kompanijos mažmeninės prekybos parduotuvėse yra nedėkingas ir į darbuotojus žiūrima kaip į „šūdo gabalą“.
„Apple Store“ darbuotojas pasakoja, kad 60 procentų klientų ateinančių į parduotuvę išspręsti su „Apple“ įranga susijusių problemų nėra iš anksto užsiregistravę priėmimui į „Genius Bar“, jie skundžiasi įrenginiu ir yra grubūs su parduotuvės darbuotojais. Darbuotojas taip pat prisimena atvejį kai jam/jai buvo grasinta nužudymu, kai šis atsisakė sutvarkyti sugedusį įrenginį kaip garantinį, nes garantinis laikotarpis jam jau buvo pasibaigęs. Jam buvo žadama partrenkti jį automobiliu. Tai nebuvo vienintelis atvejis - „Apple Store“ darbuotojams periodiškai grasinama mirtimi.
Žinoma, ne viskas taip blogai – „Apple Store“ darbuotojai gali pasinaudoti nuolaida įsigydami „Apple“ produktus bei jiems suteikiama 15 procentų nuolaida „Apple“ kompanijos akcijoms (AAPL) ir jei kam įdomu kas gi nutinka jei „Apple Store“ darbuotojas ateina į darbą rankoje laikydamas „Samsung“ telefoną – o gi nieko – į jį žiūrima kiek keistai, tačiau jis nėra verčiamas naudoti „iPhone“.
Daugiau buvusio „Apple Store“ darbuotojų atsakymų į „Business Insider“ klausimus, tame tarpe ir apie taip kokia dvasia vyravo mirus Steve Jobs, rasite „Business Insider“ svetainėje.
Geras tas straipsnis. Beje, daug metų dirbau kitoje amerikiečių kompanijoje Lietuvoje tai ten buvo lygiai tokie patys trys"...needs improvement, met expectations (can't remember the exact wording), or exceeding expectations...".
Ir kaip ? Dave uzdirbti 600 euru dirbant taip ?
Kelis kart daugiau
Šie „paspardymai į šikneles“ skamba daugelyje kompanijų. Neretai su savo vadais pradėjus diskusijas apie konkrečius „expectation'us“ – paaiškėja, kad jie patys sunkiai įsivaizduoja kiek tai yra, tačiau jiems reikia daugiau… ir tai natūralu, jei jie norėtų mažiau ko gero reikėtų vynioti tapkes iš tokios kompanijos.
Žiūrint į tai iš kitos pusės - lietuvaičių darbo efektyvumas yra tragiškas, bent jau lyginant su kitomis Europos šalimis. Jis nėra pats blogiausias, bet tikrai prie prasčiausių. Tautiečiai daro daug beprasmių veiksmų, sukuria darbo ir veiksmo iliuziją, tačiau vertinant tik rezultatą – jis labai dažnai yra niekinis. Čia kaip paprašytum tautiečio (kurio darbas yra tai daryti) išplauti langus – jis dvi valandas gaišintų tave visokiais klausimais „kam to reikia?“ ir bandytų įtikinti, kad to daryti neverta. Tada pamatęs, kad nieko nepeš, pradeda svaigti apie nano ir kosmines technologijas skirtas plauti langams ir kad jam trūks-plyš tokių reikia šiai užduočiai įvykdyti. Kai galiausiai supras, kad turi tai daryti senuoju būdu: pradės bėgioti ieškodamas skuduro - tam sugaiš pora valandų, tada ieškos kibiro ir bėgios po pastatą ieškodamas stebuklingo vandens ir darbo dienos pabaigoje atsidarys langą ir pradės jį plauti. Paklaustas kodėl tik pradėtas plauti vienas langas, kai jau turėjo būti išplauti 20 langų - jis pradės dūsauti, nuvargusiomis rankomis mosikuoti ir kurti nerišlias istorijas apie darbo sąlygas, atlyginimą ir kitus niekus… o rezultatas paprastas, visą dieną darė begalę bereikalingų veiksmų (kuriuos jis įvardina kaip darbą), pavargo ir todėl nieko nespėja.
Čia tik šiaip iliustruojantis pavyzdys, neturėjau praktikos su langų plovimu, tačiau daug patirties su atitinkama tautiečių elgsena, o lyginti turiu su kuo.
Visa tai apie ka kalbi nera susija su darbu, o su zmogaus budu.
Nes yra ir direktoriu, kurie gave uzduoti dar patys suks galva darbuotojams, su nereikalingais pamastymais, klausymeliais, bandymu suzinoti apie ka cia kalba nes patys nesupranta ir t.t.... Nezinojimu kaip ispresti uzduoti gaisins dar 5 darbuotojus su savo kvailomis mintimys ar pasiulymais, uzuot leides eiti ir padaryti darba dviems darbuotojams ir tik poto iverinti padaryta darba.
Nereikia kaltinti vienos puses. Nes lietuvoje direktoriai dazniausiai baige vyrejus, fizrukus ir panasiai, nes prie rusu gerai privoge.... tik nereikia lele.... ;)
O poto prisiskaito knygu ar straipsniu ar dar velniai zino ko ir imasi botago. Ir stai kokie bukagalviai tie darbuotojai. Uz 400 euru nenori braizyti projektu, eiti plauti langu. Nesioti 50kg cimento maisu, vairuoti automobilio, kasti griovio ir taip viskas viename.
Kalbėjau ne apie kokią nors pusę, o apie lietuvių darbo našumą. Direktorius toks pats darbuotojas, tiesiog jo darbo našumo įvertinimui reikia daugiau kriterijų ir paėmus paprastą „juodadarbio“ pavyzdį yra kur kas paprasčiau paaiškinti kaip viskas vyksta su daugeliu tautiečių.
Duomenys: ONS/Eurostat
Požiūris, kad kiekvienas vadovas yra vagis taip pat būdingas lietuviams, tiesa čia jie nelabai išsiskiria iš post-sovietinio bloko.
Nepatingėjau ir pasirausiau statistikoje bei paskaičiavau produktyvumo koeficientą (po juodo brūkšnio kelios ne EU šalys, palyginimui). Mano lentelėje duomenys kiek senesni nei grafike pateiktame po ja, tačiau naujesniuose duomenyse galima pastebėti, kad nors mes ir užimame geresnę poziciją EU, tačiau produktyvumas šiek tiek sumažėjo - matyt dėl to, kad bendras EU produktyvumas šiek tiek išaugo.
Manau tautiečių produktyvumas mažas ne tik dėl noro pastoviai zirsti, kaltinti kitus ir būti nepatenkintais, bet ir dėl to jog pastarieji daugeliu atveju jaučiasi visažiniai. Kai patyrinėji jų CV ir pakalbi su jais tai sužinai, kad (čia pvz.) jis moka programuoti C++, Python, Ruby on Rails, PHP, HTML, CSS, Java ir Java Script, Objective-C ir Swift, tačiau kai parodai elementarų kodą ir paklausi kur čia klaida ar saugumo spraga - jis to nemato. Priėmus tokį darbuotoją supranti, kad jis tas kalbas gal ir skiria, bet jo žinios daugeliu atveju yra tokios, kad jis gali tik pavogti kodą (vietoje to, kad jį kurtų gaišdamas laiką ieškodamas sprendimų internete) ir jį perdaręs (kad panašiau atrodytų, jog jį sukūrė jis) pritaikyti reikiamai užduočiai, o kai kodas kompleksinis jis paskui neturėdamas supratimo ką tas kodas daro ir kaip visuma veikia, net nesugeba ištaisyti siaubingų, akis badančių saugumo klaidų. Problema ta, kad daugelis tautiečių „ekspertų“ moka visko po truputį ir nieko gerai.
Na jie ir negali moketi vieno dalyko gerai, nes yra verciami daryti viska. Na jus visi puikiai suprantate situacija. O jei ne, tada man dar labiau liudna.
As suprantu kur zmogus ateina programuotoju dirbti, ir tik juo. Tai gal ir liudna kad jis cv prirases visko, o moka tik truputi. Bet tik tokiu budu ir gali gauti darba ir galbut darbo eigoje viska pramokti. Praktika geriau uz teorija kuria ismoko universitete. O jei vadovybe nuraso zmogu be patirties, tai ka cia toliau kalbeti :)
Jei kiekvienas pabandytu isgyventi is 300~500 euru algos ( tokia cia realybe ). Gal geriau suprastu ta realia situacija. Zmogaus depresija, spaudima, nevilti ir t.t... Kai 10 metu dirbi imoneje, o turi tik automobili, telefona, dvirati ir keliu kelioniu atsiminimus is uzsienio.
P.s na nemaciau dar nei vieno "direktoriaus" kuris viska butu uzsidirbes savo rankomis, legaliai ir svariai. Visi perka masinas ant firmu... Nuomuoja automobilius imonems uz 200e menesiui. Kiek gali perka ant imoniu savo reikmems. Na nera net ka kalbeti.... :) O dabar dar euras atejo, tai kas turejo pinigu dar greiciau lobsta, o kas neturi ju, dvigubai skursta.
Kai samdai darbuotoją, kuris supranta tik truputį ir esi pasiruošęs investuoti į jo mokymą - tada pradiniame etape ir nededi vilčių į jo darbo rezultatus - vienas dalykas, bet kai tau reikia mokančio ir esi pasiruošęs mokėti kaip mokančiam… paskui atsisveikinus ir pasipila ašarų pakalnė apie blogus direktorius (sovietmečiu prisivogusius), neteisybę, neįvertinimą ir kitas skriaudas.
Jei nematei nei vieno „direktoriaus“, kuris viską būtų užsidirbęs legaliai - labai mažai esi matęs, be to nepamiršk, kad daugeliu atvejų direktorius yra ne savininkas - jis toks pats darbuotojas kaip ir kiti dirbantys kompanijoje, tik jo atsakomybė gerokai aukštesnė už tų kitų.
Man apmaudu jei tau teko susidurti tik su šikniais, tačiau tai nereiškia, kad visi yra tokie.
Tai kur cia tie daug gaunantis specialistai pas mus lietuvoje ?
Kotais algos neatspindi to ;)
Atlyginimas priklauso nuo programavimo kalbos bei patirties.
0 metų patirtį programuotojai Lietuvoje gauna apie 460-570€ į rankas.
Augant patirčiai - auga ir atlyginimai. PHP programuotojas, kurių yra nemažai turintis 8 metų darbo patirtį gauna apie 1700€, Ruby on Rails ar Java programuotojai apie 2500€ oficialiai į rankas, iOS 2500-3000€. Toliau atlyginimai auga nelabai stipriai, nes +500€ jau nebedaro didesnio skirtumo. Yra programuotojų gaunančių ir apie 4-5K, bet čia jau vienetai.
Atlyginimai nėra tokie kaip kai kuriose Vakarų šalyse, tačiau pakenčiami nenorint niekur trenktis.
Tai oficialūs skaičiai Lietuvoje, manau paieškojęs rastum juos ir internete.
0 Metu partiti turintis statybininkas gauna 500~600 euru i menesi. Po 1 ar 2 metu gauna 900~1400 euru i menesi.
Stai kodel visi ir baigia isvaziuoti, nes nesulaukia 8 metu darbo patirties.
Aš manau, kad jei žmogus gali sau leisti įsigyti brangesnius daiktus (pvz. Apple produktus, prabangesnes mašinas, prabangų būstą), tai turėtų sau galėti leisti ir įsigyti brangesnius specialistus savo verslui, kurių nereikėtų gainioti ar pirštu nurodinėti kaip atlikti kiekvieną žingsnį darbe. Viskas šiame gyvenime turi savo kainą - ne tik daiktai, bet ir paslaugų kokybė. Geras specialistas greitai pagaus užduoties tikslą, esmę ir atliks ją tai kaip tikimasi su mažiausiu įsikišimu. Tokių specialistų paslaugos taip pat savotiškai yra prabangos prekė paslugų formoje.