Nuo pat pradžių „Macintosh“ buvo vienas integruotas įrenginys, tuo metu, kai kiti asmeniniai kompiuteriai turėjo atskirus ekranus.
Prireikė trejų metų, kol „Mac“ kompiuteriai išsivystė į „viskas viename SE“ (all-in-one) ir modulinį „Macintosh II“ su įprastu korpusu ir atskiru spalvotu monitoriumi. Staigus stalinių kompiuterių leidybos iškilimas pareikalavo didelių, gilių ir sunkių katodinių spindulių kineskopų (CRT) spalvotų ekranų, kurie buvo parduodami tik atskirai, ir ilgų vaizdo plokščių, kurias reikėjo įmontuoti į kompiuterio korpusą.
Nors „Mac SE“ svėrė beveik 10 kg, daugelis juos tampėsi permestus ant pečių minkštuose dėkluose, taip užtikrindami tam tikrą kompiuterių mobilumą. Yra žmonių, kurių nugaros vis dar prisimena tuos laikus, kai tokie „Mac“ kompiuteriai buvo nešiojami.
Integruoti CRT ekranai per šį laikotarpį beveik nepasikeitė. „Macintosh 128K“ turėjo 9 colių nespalvotą ekraną, rodantį, dabar juokingai skambančia 512 x 342 pikselių, skiriamąja geba. Po dešimties metų „Color Classic“ buvo pirmasis „viskas viename“ kompiuteris su 10 colių spalvotu ekranu ir šiek tiek didesne – 512 x 384 pikselių skiriamąja geba. Išorinių ekranų taip pat nebuvo, kol 1993 m. liepos mėn. nebuvo išleistas LC 520 modelis su 14 colių spalvotu CRT, kurio skiriamoji geba jau buvo 640 x 480, ir ekrano prievadu.
Devintajame dešimtmetyje „Apple“ siūlė įvairius „Power Macintosh“, „Performa“ ir LC „viskas viename“ modelius su integruotais arba sujungtais ekranais, o 1997 m. pasirodė „Power Macintosh 5500“ su 15 colių CRT, kuriame vaizdas buvo matomas mažesnėje nei 13 colių įstrižainės srityje, ir kuris palaikė iki 832 x 624 pikselių skiriamąją gebą.
Kitas novatoriškas „Apple“ daugiafunkcis kompiuteris buvo „Twentieth Anniversary Macintosh“ (TAM), išleistas metais vėliau, 1997 m. Jis turėjo ne tradicinį CRT, o 12,1 colio įstrižainės aktyvios matricos ekraną su foniniu apšvietimu ir pasižymėjo unikaliu dizainu. Nors riboto leidimo buvo sumanytas kaip kolekcinis daiktas, jis buvo per brangus ir jo pardavimai sekės prastai, o vėliau jį nustelbė novatoriškiausias nuo originalaus „128K“ laikų modelis.
1998 m. gegužę „Apple“ paskelbė apie pirmąjį „iMac“, veikiantį „PowerPC G3“ procesoriaus pagrindu su 15 colių CRT, iš kurių 13,8 colio buvo matoma ekrano dalis ir kurio skiriamoji geba siekia iki 1024 x 768 pikselių. Kompiuterio korpusas buvo sukurtas naudojant spalvotą permatomą plastiką. Vėliau buvo išleisti įvairių korpuso spalvų „PowerPC G3“ kompiuteriai.
Šis „Mac“ modelis taip pat buvo techniškai novatoriškas – jame buvo nauji USB prievadai ir atsisakyta tradicinio (floppy) diskelių įrenginio, o vietoje jo buvo naudoti optiniai ir kietieji diskai. Jis buvo išleistas 1998 m. rugpjūtį, o techninės įrangos atnaujinimai buvo atlikti tų pačių metų spalį ir sausį.
Po kelių mėnesių „Apple“ tyliai išleido „Power Macintosh G3 All-in-One“, tačiau jis nesusilaukė pripažinimo ir greitai buvo pamirštas, pagrinde dėl dėl legendinio „iMac“.
Iki 2002 m. sausio mėn. plokšti ekranai pradėjo išstumti didelius kineskopinius ekranus, ir „Apple“ juos panaudojo savo pirmajame plokščiame „iMac“. Jame buvo įdiegtas „PowerPC G4“ procesorius ir 15 colių TFT aktyviosios matricos 1024 x 768 pikselių skiriamosios gebos LCD ekranas. Kompiuterio komponentai buvo surinkti į sunkų pusrutulio formos pagrindą, ant kurio ekranas buvo pritvirtintas naudojant nerūdijančio plieno svirtį su vyriais, primenančią „Anglepoise“ stalo lempą, kurią 1932 m. sukūrė Georges Carwardine ir kuri vis dar gaminama.
Šis „Anglepoise“ laikiklis išlieka geriausiu reguliuojamu mechanizmu, naudojamu su ekranu, užtikrindamas lengvą padėties nustatymą kiekvienam naudotojui ir galiausiai išlaikantis 20 colių plokščiuosius ekranus.
Kadangi dabar ekranai yra pakankamai ploni, kad kompiuterio komponentus būtų galima integruoti už ekrano, kitas žingsnis buvo atsikratyti sunkaus pagrindo. „Apple“ tai padarė su 2004 m. rugpjūtį išleistais 17 ir 20 colių „iMac G5“ modeliais. Perėjus prie „Intel“ procesorių ir toliau integravus kompiuterių komponentus, ekrano dydis 2007 m. išaugo iki 24 colių, o po dvejų metų – iki 27 colių.
Daugeliui „iMac“ sėkmę pripažino „Apple“ išleidus šiuos „viskas viename“ kompiuterius su „Retina“ ekranais, pirmą kartą pasiūlytais 2014 m., ir galingiausiu iš visų „Intel iMac“ – 27 colių „iMac Pro“, išleistu 2017 m. pabaigoje. Pastarajame yra „Intel Xeon“ procesoriai su 8 arba 10 branduolių ir nauja T2 saugos mikroschema. Nors atrodo, kad jis nebuvo gerai parduodamas, jis buvo populiarus tarp kūrėjų ir kitų naudotojų tarpuose tarp „Mac Pro“ modelių 2013–2019 m.
Nors „iMac Pro“ buvo pirmasis „Mac“ su T2 lustu, jo įtraukimas į kitų „iMac“ šeimą buvo atidėtas, kol „Apple“ jau paskelbė apie perėjimą prie „Apple“ silicio modelių. Paskutinis „Intel iMac“ su 27 colių „Retina 5K“ ekranu buvo išleistas 2020 m. rugpjūtį, trimis mėnesiais anksčiau, nei „Apple“ išleido pirmąjį „M1 Mac mini“ ir kitus.
Nuo 2021 m. gegužės mėn. „Apple“ prekiavo trimis „iMac“ kompiuteriais su M serijos lustais, visi su 24 colių „Retina 4.5K“ ekranu. Jie tęsia originalaus „iMac“ nuo 1998 m. tradiciją ir yra įvairių spalvų. Tačiau daugelis vis laikosi senstančių „Intel iMac“ kompiuterių, tikėdamiesi, kad vieną dieną „Apple“ pasiūlys naują „viskas viename“ „iMac Pro“ kompiuterį su „Pro“ klasės lustu ir 27 colių „Retina 5K“ ekranu.
