Mozilla pašalino pažadą nepardavinėti naudotojų duomenų
„Mozilla“ ne tik pakeitė savo Privatumo pranešimą ir pirmą kartą pristatė „Firefox“ naršyklės „Naudojimo sąlygas“ su kai kuriomis gana griežtomis sąlygomis, bet ir pašalino gana specifinę dalį iš savo dažniausiai užduodamų klausimų skilties.
Daugeliui naudotojų dėl savo privatumu garsėjančios garsėjusios „Firefox“ naršyklės, „Mozilla“ iš savo interneto svetainės puslapio „Dažnai užduodamų klausimų“ skilties pašalino klausimą ir atsakymą į jį:
Ar „Firefox“ parduoda jūsų asmens duomenis?
Ne. Niekuomet nepardavėme, niekada neparduosime. Ir mes jus apsaugome nuo daugelio reklamuotojų, kurie tai daro. „Firefox“ produktai sukurti siekiant apsaugoti jūsų privatumą.
Šis pažadas dabar dingo iš svetainės, o jo pašalinimas daug pasako apie tai, ką „Mozilla“ ketina daryti. Sujungus tai su plačiai išplitusiu duomenų rinkimu ir pirkimu bei reklamos įmonės įvaizdžio kūrimu, ankstesni nuogąstavimai dėl „Firefox“ dabar tapo tikrove: „Firefox“ tapo tik įrankiu rinkti naudotojo duomenis, kurie bus parduoti „Mozilla“ reklamos tikslais.
Kompanija taip pat pirmą kartą paskelbė „Naudojimo sąlygas“, kurių tam tikri punktai gana griežti bei atnaujino „Privatumo pastabas“.
Kaskart kai užkietėjusiems „Firefox“ entuziastams sakydavau, kad čia tik laiko klausimas kada bus pradėti „porceliuoti“ jų duomenys, jie man kaskart sakydavo, kad tai nesąmonė pažerdami savo argumentus ir teigdavo, kad aš ne viso proto. Ši problema ypač opi savo kompiuteriuose naudojantiem „Linux“ operacinę sistemą, kuri greitai gali neturėti naršyklės, kurią galėtų saugiai įtraukti į savo ISO ir bazinius diegimus.
„Linux“ diegimas su „Chromium“, kur reikia rankiniu būdu perkelti ir įdiegti plėtinius ir nustatyti „Google“ API raktą tik tam, kad būtų galima sinchronizuoti naršyklę, nėra geras variantas. Tiesą sakant nelabai aišku ko šiuo metu turėtų griebtis „linuxistai“. „Chrome“ ir jo įvairios atšakos akivaizdžiai netinkamos, o tokios kaip „LibreWolf“, vis dar priklauso nuo „Firefox“ ir „Mozilla“. Alternatyvos, tokios kaip „Falkon“, taip pat giliai naudoja „Chromium“ variklį ir turi savo problemų, kuriom spręsti, matyt, entuziastams trūksta jėgų.
„Apple“ įrenginių naudotojai šiek tiek laimingesni, nes turi „WebKit“ pagrindu veikiančią „Safari“, tačiau daugelis „Linux“ prisiekusių žmogelių teigia, kad mieliau paskelbtų savo asmeninius duomenis „The New York Times“, nei pasitikėtų „Apple“ ir Tim Cook. Čia, aišku, požiūrio ir gal net kažkuria prasme kiber-religijos klausimas.
