„Kaip įmanoma vienu metu reikalauti ir saugumo bei privatumo ir tuo pačiu versti atverti visą sistemą konkurentams?“ — susidūrusi su tokia dilema klausia „Apple“, viešai kreipdamasi į Europos Komisiją.
Kartais nutinka taip, kad bendradarbiavimas tampa konfrontacija — būtent taip apibūdinamas pastarasis „Apple“ ir Europos Komisijos santykis. „Apple“ teigia, kad savo veikloje Europoje dabar turi derinti vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus: vienu metu atitikti tiek „Skaitmeninių rinkų aktą“ (SRA) tiek „Skaitmeninių paslaugų aktą“ (SPA).
SRA įpareigoja išmaniojo telefono ir programinės įrangos milžinę atverti savo ekosistemą: leisti konkurentams naudotis tam tikromis technologijomis, programų parduotuvėmis, mokėjimų galimybėmis. Tuo tarpu SPA kelia reikalavimus, kad interneto paslaugos būtų saugesnės: daugiau kontrolės prieš neteisėtą turinį, sukčiavimus, daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta jų platformose.
Kur problema? „Apple“ argumentuoja taip: “Jei turime atverti savo sistemą konkurentams pagal SRA, bet tuo pačiu mums nebeleidžiama naudoti tų pačių saugumo įrankių, kurie užtikrina naudotojų apsaugą pagal SPA.“
Rezultatas: technologijų kompanija teigia, kad koordinuotai vykdyti abu reikalavimus — praktiškai neįmanoma.
„Apple“ pastangos kritikuoti Europos reguliavimus nėra vien tik politikos gestas – jos atspindi rimtą technologinių, saugumo ir verslo modelių iššūkį. Naudotojui svarbu suvokti, kad ši kova gali turėti įtakos jų mobiliųjų įrenginių, programėlių ir paslaugų funkcionalumui. „Apple“ teigia, jog norint atitikti SPA reikia mažinti saugos priemones, o vykdyti SRA – atverti konkurentams tai, ką anksčiau saugojo. Dėl to „dvi reguliacinės kryptys“ – didesnis atvirumas ir griežtesnė apsauga – gali virsti priešprieša.
„Apple“ taip pat nurodo, jog jau investavo šimtus tūkstančių inžinerinių valandų, kad atitiktų SRA reikalavimus, tačiau dabar mato, kad SPA reikalavimai jiems prieštarauja.
Viešas Apple kreipimasis ir argumentai
Bendrovė parengė laišką, adresuotą Europos Komisijai, kuriame smulkiai išdėstė savo poziciją. Jame „Apple“ pabrėžia, kad dabartinė teisinė situacija yra ne tik prieštaringa, bet ir potencialiai pavojinga vartotojų duomenų saugumui. „Vienas Europos teisės aktas reikalauja iš mūsų atverti ekosistemą, o kitas tuo pat metu baudžia, jei tokie veiksmai sukeltų duomenų nutekėjimo ar privatumo pažeidimų riziką“, – teigiama laiške.
Pasak „Apple“, toks teisinis dviprasmiškumas kelia riziką tiek technologijų įmonėms, tiek vartotojams. Kompanija argumentuoja, kad „skirtingų reikalavimų derinimas praktiškai neįmanomas“ ir gali priversti ją priimti sprendimus, kurie kompromituotų „iPhone“ saugumo architektūrą. Laiške teigiama, jog „mes negalime atverti prieigos prie sisteminių funkcijų tretiesiems tiekėjams, kai tuo pat metu atsakome už jų saugumą ir privatumą“.
„Apple“ taip pat kaltina Europos Komisiją nenuoseklumu ir teigia, kad įvairių reglamentų taikymas skirtingiems produktams „kuria teisinį chaosą“. Laiške išsakoma pozicija, kad „vienoje direktyvoje įtvirtinta prieigos laisvė, o kitoje – būtinybė ją riboti dėl vartotojų privatumo. Šie reikalavimai vienas kitam tiesiog prieštarauja“.
Dar viename laiško fragmente rašoma: „Mes remiame konkurenciją, kai ji vyksta saugiai ir skaidriai. Tačiau kai konkurencija įgyvendinama prievartos būdu, ji tampa pavojumi vartotojui, o ne jo pasirinkimo garantija.“ „Apple“ teigia, kad tokiomis sąlygomis nebegali užtikrinti vienodo vartotojų apsaugos lygio visame pasaulyje.
EK reakcija į viešą Apple kreipimąsi
Europos Komisijos reakcija į „Apple“ laišką buvo santūri, tačiau pakankamai griežta. Komisijos atstovai viešai pareiškė, kad „joks gamintojas, net ir turintis išskirtinę rinkos padėtį, negali pats nuspręsti, kurie reglamentai jam taikomi, o kurie – ne“. Šis pareiškimas aiškiai rodo, jog Briuselis neketina daryti išimčių net ir tokioms įtakingoms įmonėms kaip „Apple“.
Komisijos spaudos atstovė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad „Skaitmeninių rinkų aktas buvo kuriamas siekiant užtikrinti teisingą konkurenciją, o ne individualiai pritaikytas derinimas prie atskirų verslo modelių“. Jos teigimu, „Apple“ ir kitiems technologijų milžinams suteikta pakankamai laiko prisitaikyti, todėl „teisinių spragų ar išlygų nebus“.
Vis dėlto, kai kurie šaltiniai teigia, kad Komisijos viduje netrūksta diskusijų dėl to, ar toks griežtas požiūris gali sukelti priešingą efektą – technologijų paslaugų ribojimą Europos vartotojams. Vienas neįvardintas ES pareigūnas pripažino, kad „Apple“ atvejis išryškina sudėtingą balansą tarp atvirumo rinkai ir duomenų apsaugos.
Dalis analitikų mano, jog Komisija nenorės eskaluoti konflikto, nes tai galėtų pakenkti ES įvaizdžiui kaip inovacijoms palankiai rinkai. Tačiau tuo pat metu Briuselis negali leisti, kad viena įmonė „įtvirtintų precedentą“ ir imtų savarankiškai interpretuoti ES teisės aktus.
Kol kas Komisija viešai nesureagavo į visus „Apple“ laiške pateiktus argumentus, tačiau nurodė, kad „bus atidžiai stebima, kaip bendrovė įgyvendins SRA reikalavimus praktikoje“. Neoficialiai kalbama, kad atsakymas „Apple“ gali būti parengtas dar iki 2026 m. pradžios, kai įsigalios kai kurios naujos SRA įgyvendinimo gairės.
Ar tai ženklas, kad Apple gali trauktis iš Europos?
Įvairiuose situaciją nagrinėjančiuose straipsniuose teigiama, kad tokia teisinė ir reguliacinė aplinka gali tapti pernelyg brangi „Apple“ verslui Europoje. Ekspertai teigia, kad kiekvienas papildomas reikalavimas – nuo infrastruktūros pritaikymo iki atitikties auditų – tiesiogiai didina sąnaudas ir mažina pelno maržas. Be to, „Apple“ įprastas verslo modelis remiasi griežtu sistemos vientisumu, o tai reiškia, kad kiekvienas „atvėrimas“ trečiųjų šalių prieigai sukuria naujus rizikos taškus, kuriuos kompanija turi testuoti, stebėti ir prižiūrėti.
Kai kurie analitikai įžvelgia platesnį pavojų – jei ES reguliavimas ir toliau bus toks prieštaringas, „Apple“ gali pradėti riboti naujų paslaugų diegimą arba net mažinti investicijas regione. Tai nebūtų precedento neturintis žingsnis: ankstesniais metais kompanija panašiai elgėsi Kinijoje, kur dėl teisinio neapibrėžtumo stabdė kai kurių funkcijų plėtrą. Šiuo metu panašus scenarijus vis dažniau minimas Europos kontekste – ypač po to, kai buvo paskelbta apie „Apple Watch“ funkcijų apribojimus dėl SRA reikalavimų.
Vis dėlto pati „Apple“ oficialiai dar nepareiškė, kad svarsto veiklos masto mažinimą ar pasitraukimą iš kai kurių Europos rinkų. Kompanija laikosi santūrios pozicijos, teigdama, kad „tęs dialogą su institucijomis“ ir sieks „užtikrinti geriausią patirtį vartotojams“. Tačiau technologijų analitikai pažymi, jog tai gali būti diplomatinis tonas – išlaikant viešą konstruktyvumo įvaizdį, kol užkulisiuose vyksta įtemptos derybos dėl praktinio teisės aktų taikymo.
Kai kurie šaltiniai netgi svarsto, kad jei situacija nepasikeis, „Apple“ gali pradėti išskirti Europos naudotojus kaip atskirą technologinį regioną – su savitais programinės įrangos apribojimais, privatumo politikos niuansais ir paslaugų prieinamumu. Tokia strategija padėtų laikytis ES teisės, bet kartu sukurtų precedento neturinčią ekosistemos fragmentaciją, kurios pati „Apple“ ilgus metus stengėsi išvengti.
Analitikai, susipažinę su laiško turiniu, vertina jį kaip signalą, kad kompanija pradeda derybų etapą su ES institucijomis. Dokumentas „ne tiek grasina pasitraukimu, kiek siekia išprovokuoti aiškesnį dialogą dėl to, kaip šie reglamentai turėtų būti taikomi realybėje“.
