Užtenka tik kelių minučių mikrobangų krosnelėje norint susprogdinti bulvę – o dirbtinis intelektas, norėdamas sukurti penkių sekundžių bulvės sprogimo video, sunaudoja tiek energijos, kiek mikrobangų krosnelė veikdama valandą. Ar kada susimąstėte, kiek energijos iš tiesų reikalauja mūsų kasdieniai DI sprendimai?
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo paprastų pokalbių robotų iki sudėtingų vaizdo kūrimo programų. Tačiau mažai kas susimąsto, kiek energijos iš tikrųjų sunaudoja ši technologija.
Vos per kelias minutes mikrobangų krosnelėje galima susprogdinti bulvę. Tačiau DI modeliui sukurti penkių sekundžių vaizdo įrašą, kuriame sprogsta bulvė, reikia tiek energijos, kiek mikrobangų krosnelėje veikti daugiau nei valandą ir patirti per dešimt bulvių sprogimų.
Naujas „MIT Technology Review“ tyrimas atskleidžia, kokie iš tiesų dideli yra dirbtinio intelekto energijos poreikiai. Paprastas DI boto atsakymas gali sunaudoti nuo 114 iki 6 700 džaulių energijos, kas prilygsta nuo pusės sekundės iki aštuonių sekundžių standartinės mikrobangų krosnelės veikimui. Tačiau kai kalbame apie multimodalius DI modelius, energijos sąnaudos išauga iki daugiau nei valandos mikrobangų krosnelėje arba 3,4 milijono džaulių[1].
Tai, kad DI yra imlus energijai nėra naujiena, tačiau MIT tyrėjai pateikia skaičius itin aiškiai. Jie aprašė tipišką sesiją su DI pokalbių robotu: 15 užduotų klausimų, 10 sugeneruotų paveikslėlių ir trys prašymai sukurti penkių sekundžių vaizdo įrašus.
Įsivaizduokite – prašote filmuotos scenos, tarsi nufilmuotos jūsų kieme, ir ją gaunate per minutę. Tačiau jūs nejaučiate, kiek daug elektros energijos tam prireikė. Iš viso prašėte maždaug 2,9 kilovatvalandžių – tai atitinka apie tris su puse valandos mikrobangų krosnelės veikimo.
Vienas iš DI žavesių yra tas, kad rodos tai įvyksta savaime. Bendraudami su DI nesijaučiame ribojami ir nejaučiame poreikio taupyti DI užklausų, kaip kadaise, prieš 20 metų su SMS žinutėmis.
Dirbtinio intelekto energijos naudojimo persvarstymas
Žinoma, didesnė mūsų dalis nemoka už bitkoinų kasimą, o mūsų vaizdo įrašai turi tam tikrą realią vertę, tačiau tai vis tiek yra labai mažas energijos naudojimo standartas, kalbant apie etišką energijos vartojimą. Be to, duomenų centrų energijos poreikis auga beprotišku greičiu.
Dar visai neseniai duomenų centrų energijos naudojimas buvo stabilus dėl efektyvumo didėjimo, tačiau nuo 2017 m. jis padvigubėjo, o remiantis statistiniais duomenimis iki 2028 m. apie pusę duomenų centrų sunaudojamos energijos sudarys DI poreikiai.
Tai nėra kaltinimų kėlimas. Aš naudoju DI tiek profesiniams tikslams, tiek ir asmeninėms užduotims, ir periodiškai susimąstau kiek mano klausimas ir neretai klaidingas ar net nesąmoningas dirbtinio intelekto atsakymas kainuoja elektros energijos.
DI infrastruktūros kūrėjai puikiai supranta situaciją ir kai kurie jau ieško švaresnių energijos šaltinių. „Microsoft“ net svarsto bendradarbiavimą su branduolinėmis elektrinėmis. DI galbūt taps svarbi mūsų ateities dalimi, bet norėtųsi, kad ta ateitis nebūtų pilna elektros laidų ir užvirtusių upių.
Individualiai mūsų DI naudojimas ar vengimas jį naudoti didelio skirtumo nedarys, tačiau skatinant geresnius energijos sprendimus iš duomenų centrų savininkų pusės skirtumas galimas.
Optimistiškiausias scenarijus – energiją taupančių mikroschemų, pažangesnių aušinimo sistemų ir žalesnių energijos šaltinių kūrimas. Galbūt DI anglies pėdsaką vertėtų aptarti kaip ir bet kokios kitos energijos infrastruktūros – transporto ar maisto sistemų. Jei mes galime diskutuoti apie migdolų pieno tvarumą, galime bent akimirką susimąstyti apie 3,4 milijono džaulių, reikalingų sukurti penkių sekundžių animuotą migdolų šokio vaizdo įrašą.
Su tokiais įrankiais kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Claude“, kurie tampa vis išmanesni, greitesni ir labiau integruoti į mūsų gyvenimus, energijos infrastruktūrai teks didėti dar sparčiau. Jei šio augimo nesuvaldysime ir neplanuosime, liksime bandydami vėsinti superkompiuterį mosuodami popieriaus lapu ir kramsnodami žalią bulvę.
-
Jei per fizikos pamokas spardėte kamuolį ar miegojote… Kai kalbame apie dirbtinio intelekto energijos suvartojimą, dažnai minimas džaulis (Joule, simbolis – J). Tai pagrindinis energijos matavimo vienetas fizikoje, tačiau daugeliui žmonių jis gali skambėti kaip abstraktus terminas.
Vienas džaulis – tai energijos kiekis, reikalingas atlikti labai paprastą fizinį darbą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad laikote obuolį – jis sveria apie 100 gramų, o jūs jį pakeliate vieną metrą aukštyn. Toks veiksmas sunaudoja apytiksliai vieną džaulį energijos.
Taigi kai sakome, kad DI modeliui sukurti penkių sekundžių vaizdo įrašą reikia apie 3,4 milijono džaulių, tai reiškia tiek energijos reikėtų į vieno metro aukštį pakelti maždaug 3,47 milijonus 100 g sveriančių obuolių. Įsivaizduokite: kelis milijonus obuolių, kurie turi būti fiziškai pakelti – štai tokia energija iš tiesų sunaudojama už kažką, kas atrodo sukurta taip paprastai ir greitai, kaip penkių sekundžių vaizdo įrašas.
Tiems kam sunkiau sekasi įsivaizduoti kiek yra 3.4 milijono obuolių – jei 3,47 mln. obuolių (po 100 g) sudėtume vienu aukštu vienas šalia kito, jie užimtų apie 17 350 m² plotą (išdėstant optimaliai - bičių korio principu) – tai maždaug 2,4 futbolo aikštės (standartinė UEFA aikštė ~7140 m²).
Apskaičiavimas: obuolio skersmuo - apie 8 cm (0,08 m); obuolio užimamas plotas: A=π⋅(0,04)²≈3,1416⋅0,0016=0,005027 m²
Apskaičiuojame plotą padaugindami iš obuolių skaičiaus: 0,005027 m²⋅3470000≈17454 m². Tačiau realiai, obuoliai užimtų apie 19 247 m² – tai beveik 2,7 futbolo aikštės.3,4 milijonų džaulių atitinka maždaug 0,94 kWh – tiek, kiek mikrobangų krosnelė sunaudoja veikdama apie 1 valandą arba „iPhone“ naudojamas (pavyzdžiui, naršant internete, žiūrint video, bendraujant programėlėse) be pertraukos 315 valandų.
