Kaip naudodamas Apple įrenginius įpratau planuoti finansus

Taisyklė paprasta: pinigai atsiranda pas tuos žmones, kurie tinkamai su jais elgiasi ir nusisuka nuo tų, kurie nemoka jų naudoti arba nuo tų, kurie juos išleidžia nenaudingai. Tam, kad pagerintume savo ir mums brangių žmonių gyvenimo kokybę, privalome sąžiningai sukaupti kiek įmanoma daugiau ir gebėti nuolat efektyviai paskirstyti.

Vis dėlto valdyti savo finansinį gyvenimą planuojant ir fiksuojant išleistus pinigus pakankamai nuobodžios ir sunkios užduotys. Taip atrodė anksčiau, kai dar nebuvau radęs tinkamų programėlių. Pradėjęs kasdien valdyti savo finansus per kelerius metus susikūriau patogią sistemą, o šis įprotis virto labai panašiu kaip valyti dantis.

Nors pagrindinis įrankis mobilusis telefonas, tačiau planuoti pradedu su kompiuteriu. Kiekvieno mėnesio pradžioje supjaustau pajamų tortą “Numbers” lentelėje. Vieną gabalėlį skiriu maistui namuose, kitą maistui kavinėse ar restoranuose, dar kitus būstui, mokesčiams ir t.t.

Tiesa, pirmiausia paskaičiuoju mokestį sau. Už tai, kad gyvenu. Už tai, kad esu svarbesnis už internetą, komunalinius ir kitus mokėjimus. Už tai, kad be manęs viso to nebūtų. Mokestį sau vėliau skirstau į dar tris kategorijas. Ilgalaikį kaupimą - 60 proc., kaupimą tikslui - 30 proc. ir pramogoms - 10 proc.

Pasilikęs pastarosioms į kiną ar krepšinio rungtynes einu lyg tai nieko nekainuotų, nes nenaudojami įprasti pinigai. Bet kokių pajamų dalis pagal procentus paskirstoma mokesčiui sau ir tam nėra jokių išimčių. Tai viena svarbiausių planavimo taisyklių.

“Numbers”, kuri yra kiekviename “Apple” telefone, kompiuteryje ar “iCloud” paskyroje, naudoju 3–4 kartus per mėnesį. Suplanuoju mėnesį, po savaitės ar kelių pasitikrinu, ką nors pakeičiu ir suvedu duomenis iš “iPhone’o” prieš pradėdamas naują mėnesį.

Kone kasdien naudoju “Monefy”, už kurią “AppStore” parduotuvėje sumokėjau maždaug aštuonis eurus. Tai viena pagrindinių programėlių mano mobiliajame. Ji labiausiai sužavėjo paprastumu ir minimalistiniu dizainu, į kurį norisi žiūrėti.

Nusipirkau batus, įvedžiau 100 eurų ir paspaudžiau ant avalynės paveikslėlio. Visai neužtrunka ir svarbiausia lengva naudotis, nes “Monefy” neapkrauta nereikalingomis funkcijomis. Pajamų ir išlaidų kategorijas suasmeninau norimais paveikslėliais ir savo sugalvotais pavadinimais, o pagrindiniame “Monefy” lange matau balansą ir dar nepanaudotų pinigų sumą.

Pirmaisiais metais, kaskart išleidęs pinigų, atsidarydavau “Monefy” ir įvesdavau sumą. Labai svarbu tai padaryti, nes praleidus kartą ar kelis vėliau sunku suvesti galus. Per pastaruosius metus pradėjau skaidyti pinigus į daugiau sąskaitų, pasitelkiau “Revolut” bei “Moq” programėles ir supaprastinau išlaidų fiksavimą.

Maistui, kurį perku namams, naudoju “Revolut”. Mėnesio pradžioje, kai planuoju biudžetą, į “Revolut” sąskaitą pervedu pinigų sumą, o “Monefy” ir “Numbers” kategorijose “maistas namuose” pasižymiu, kad viskas jau išleista. Arba kitaip sakant iš karto susimoku į priekį. Nebereikia po kiekvieno apsipirkimo parduotuvėje atsidaryti “Monefy”.

Kitą pinigų dalį pervedu į mobiliųjų mokėjimų “Moq” sąskaitą. Atsiskaitau į priekį ir už maistą restoranuose ar kavinėse. Stiprų pranašumą renkantis, kur pavalgyti įgavo vietos, kur galima atsiskaityti telefonu. Praktiškai nebenaudoju grynųjų ir laukiu, kada “iPhone” pagaliau ir Lietuvoje pakeis piniginę kaip šiame vaizdo įraše.

Kiekvieno mėnesio pradžioje apgalvoju artėjančius įvykius bei galimus pirkinius, tad savo plano beveik nekeičiu. Remiuosi principu, kad jei šį mėnesį drabužiams skirtus pinigus išleidau, tai norimus marškinius įsigysiu kitą mėnesį. Vis dėlto paprastai tokių situacijų nepasitaiko, nes planuodamas efektyviau paskirstau pinigus.

Naudodamasis šiomis programomis įpratau ne tik planuoti, atidėti, tačiau ir pasilikti tokių pinigų, su kuriais nedarau nieko. Pastarieji nepriskiriami nei kitoms išlaidoms, nei mokesčiui sau. Juk nebūtina išleisti viską. Juos išskiriu kaip likutį prie pajamų. Smagiausia tai, kad, sudėjus tokius niekam nepriklausančius pinigus, jie padengtų paskutinę mano kelionę Juodkalnijoje ir dar liktų.

Šiai veiklai reikia skirti dėmesio, tačiau su laiku planuoti ir fiksuoti darosi vis lengviau, o dabar nebeįsivaizduoju, kad galėčiau to nedaryti. Gyvename turtingiausiais laikais žmonijos istorijoje, tačiau pasaulyje netrūksta chaoso ir vilionių pirkti nenaudingus daiktus ar tai, ko visai nereikia. Čia gali padėti technologijos. Keli programėlės paspaudimai kasdien ir pusvalandis planavimo per mėnesį suteikia daugiau ramybės, saugumo, aiškumo ir papildomų pinigų siekiant finansinės nepriklausomybės.

Daugiau straipsnio autoriaus įžvalgų, naujienų ir patarimų apie išmaniuosius skaitykite „Facebook“ puslapyje – Išmanau išmaniuosius.