Apple renginio metu demonstruotas Pixelmator for iPad jau iTunes App Store

Pixelmator aplikacijos Mac ir iPad

Daugelis mūsų buvo maloniai nustebinti Apple renginio metu scenoje išvydę Aidą Dailidę asmeniškai pristačiusį pasauliui garsios, 2007 metais brolių Sauliaus ir Aido Dailidžių įkurtos kompanijos sukurtos aplikacijos „Pixelmator“ versiją skirtą iPad.

Pixelmator skirtos iPad versijos, puikiai papildančios Pixelmator versiją skirtą Mac laukė labai daug vartotojų iPad vartotojų. Kaip Aidas ir sakė aplikacijos pristatymo metu, naujoji, mobiliems Apple įrenginiams skirta Pixelmator versija yra specialiai sukurta iPad ir iOS 8 - sukurta taip kad išnaudotų geriausias iOS 8 ir iPad galimybes, kurias atveria 64-bitų architektūra, ARC, Grand Central Dispatch, OpenGL ES, Core Image ir Core Animation leisdama aplikacijai funkcionuoti maksimaliai našiai.

Ši kompiuterių klasės aplikacija dabar ir mobiliame Apple įrenginyje leidžia kurti, reaguoti ir tobulinti paveikslėlius bei nuotraukas naudojant sluoksnius ir pasitelkiant begalę joje įdiegtų įrankių skirtų spalvų korekcijai, efektų pritaikymui, retušavimui ir t.t.

Pixelmator iPad aplikacija išnaudoja iCloud galimybes bei pasitelkdama naują iOS 8 ir OS X Yosemite Handoff funkciją puikiai bendrauja su Pixelmator skirta Mac, ji net atpažįsta Adobe Photoshop PSD failus.

Naujoji Pixelmator skirta iOS 8 ir naujesnę iOS versiją naudojantiems iPad, dabar jau App Store ir kainuoja viso labo 4,49€.

Esu tikras, kad patiks šis nuostabus tautiečių kūrinys ir jei nuotraukų ar paveikslėlių redagavimu užsiimti planuojate ne tik iPad, jūsų vaizdų redagavimo procesą patobulins, puikią draugiją savo mobiliems įrenginiams skirtai sesutei sudarydama Pixelmator skirta Mac.

Pasidalinti straipsniu:

Apie Ramūnas Blavaščiūnas

Fotografijos, geros technikos ir kavos mylėtojas

Komentarų: 19 | Ačiū, kad rašote lietuviškai

  1. Įsigijau, super aplikacija, veikia nuostabiai ant iPad air.
    UI labai primena iWork ir iMovie aplikacijas. Nenustebčiau jei Apple nusipirktų Pixelmator'ą ir naujoji Apple "Photos" aplikacija Mac'ams būtų Pixelmator'ių aplikacija.

  2. Svarbiausia kad dailyde pasiyulyma apple Lietuvybei pateiltu.

  3. Siri lietuviskai tai tikrai naudociau ne as vienas :)

    • Manau, kad Apple nedarys nieko lietuvių kalbos prasiskverbimui į elektroninę erdvę, nes patys lietuviai labai pasyviai į tai žiūri. Anglų kalbos gramatikos kompiuterizavimo algoritmai sukurti jau prieš kelis dešimtmečius ir periodiškai tobulinami, o lietuviai kaip retai kuri tauta apsileidusi tuo klausimu. Pavyzdžių nereikia toli ieškoti, ta pati Wikipedia - jei tik pažiūri kokį straipsnį tai gana retai yra jo lietuviška versija, o jei ir yra tai jis gerokai skurdesnis (pirmas įvestas pvz. en.wikipedia.org/wiki/Magnetite) bet šis tikrai ne pats blogiausias. Daugeliu atvejų galima rasti ilgesnius ar trumpesnius straipsnius latviškai, estiškai, bet labai dažnai informacijos kalbų parinktyse lietuvių kalbos nėra visai.
      Man atrodo dabar yra kažkoks projektas, kuris bando lietuvių kalbos gramatiką išaiškinti kompiuteriui, kad šis galėtų iš sakinio išrinkti raktinius/reikšminius žodžius, bet jis dar embriono stadijoje IMHO.

      Tie patys lietuviai, kurie daugiausiai verkia dėl lietuvių kalbos UI nebuvimo, dažniausiai tai daro dėl to, kad daugiau jokios kitos kalbos nesupranta, o paskaičius jų šveplą rašliavą (tokią kaip: zynote ce ira kazinkoks daigtas ir man neina padariti) supranti, kad jie nemoka jokios kalbos - kitaip tariant yra visiški beraščiai.

  4. Na vokiečių, rusų terminai dar ilgesni ;) ant Android, WP puikiai integruota lietuvių kalba ir lietuviškos aplikacijos nėra painios.

    P.S. Ar čia man vienam pastringa Safari rašant komentarus šitame puslapyje. 5 kart jau pastringa ir tik šitame puslapyje o.O

  5. Dėl kompiuterinės (o ir kitokios specializuotos) terminijos nebuvimo kalti vien išdvėsusios fantazijos lituanistai. Jie vis dar alsuoja 19 a. plūgų ir ėdžių pasaulio žodynais. Jiems rūpi katpėdėlės, ratilio ir kitokios duokim garo lygio problemėlės. Turint smegenų ir vaizduotę - galima prikurti naujadarų, ar perkurt jau esamus žodžius, sulietuvint - nelietuviškus. Dieve, jau net Vatikanas naudojasi iPadu ir numirusioje lotinų kalboje suras terminus, kurie mums vis dar neįkandami. Po galais, gi nebūtinai tie terminai turi visu atšiaurumu byloti apie mūsų kalbos sanskritišką archajiškumą, būt priskirti vienai ar kitai linksniuotei ir aštuntai ar dvyliktai kirčiuotei . Žiūrėkime į tai linksmiau, kaip sakė rusiškas Miunchauzenas - su būdingu mums jumoru. Bet ne, čia jau lietuvizmų apologetai nepajudinami - arba taisyklingai, pagal rūsčią įstatymo raidę, arba niekaip. Tai ir turim - NIEKAIP. Be abejo - niekas nemirsime be tų lietuviškų sąsajų, be tų lietuviškų Pixelmatorių ir Foto parduotuvių, nes jau seniai įpratome naudotis angliškais terminais, dažnai jų net nesuprasdami. Bet po velnių, ar lituanistų darbas, kas penkeri metai kaitalioti lyg ir benusistovinčias jų pačių sugalvotas ir mums prikergtas taisykles, tuo tik įrodant, kad tos taisyklės - visai netaisyklės, o vien jų išmislas, ar, vis tik, tie personažai galėtų vieną kartą imti ir kažką nuveikti, kad bent jau jų anūkai (oi, pardon, - vaikaičiai) pradėtų darbuotis aplietuvintais skaitmeniniais darbo įrankiais.Na o tokius trumpinius, kaip AM/PM puikiausiai galima pakeisti i IP/PP - iki pietų/po pietų, sutrumpinimą pakart. pakeisti į paprasčiausią kartot, bet gi kažkas už tai pinigus gauna - lai dirba. Bet, žinia, geriau dvidešimt metų smagintis su W...

    • Visiškai pritariu šiai nuomonei. Neretai „užkliuvus“ už kokios nors techninės literatūros lietuvių kalba, galvoje iškyla vaizdinys: po didžiulį lietuvių kalbos instituto pastatą vaikšto 70-95 metų senumo zombiai, nutrintais švarkais blizgančiomis alkūnėmis kartkartėmis iš kišenės išsitraukdami Nokia 2160... rūškanais veidais, nes tik ką iš debatų kambario, kuriame sprendė jau du dešimtmečius ramybės neduodančią riestinio kirčio naudojimo ant žodžio, kurio 95% lietuvių nė girdėt negirdėjo, rašymo problemą.
      Kartais lietuvišką techninę paskaitinėti pasiimu vietoje Gabrovietiškų humoro istorijų. Ten varvinant akis į visokias tvarkykles, naršykles taip ir lauki kol aptiksi daboklį vietoje monitoriaus, pliakšnoklį - vietoje mobilaus telefono su lietimui jautriu ekranu ar tapšnoklį - vietoje „trackpad'o“ ir atrodo visai nenustebtum aptikęs šiuos šedevrus tame tekste, kurį skaitydamas lietuviškai supranti tik sutikrinęs savo spėliones su tuo pačiu tekstu anglų ar kita kalba.
      Taip ir siurbia mūsų pinigus to instituto darbuotojai vėliau savo „išradimais“ per mus dar papildydami ir medikų kišenes. Leidžia leidinius tokius kaip „Tarmių leksikos ir fonetikos pokyčių fiksavimas ir mokslinis tyrimas“, „Mažai tirtų šnektų leksikos ir garso duomenų kaupimas ir mokslinis tyrimas“ ir t.t. Patys rašo, tik patys ir skaito ir džiaugiasi, švenčia darniai ūlioja... po visokių daktaro disertacijų, kurių temos „Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po-, pa- ir priesagos-ok vediniai Lietuvių kalboje“ gynimų.

  6. Ir kaip jums tas pixelmator ? Papasakokite įspūdžius

Atsakyti Ramūnas Blavaščiūnas Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus viešinamas. Būtini laukai pažymėti *

*

Į viršų