Macintosh burtininkai: Burrell Smith

Galima teigti, kad be Burrell Smith Apple Macintosh kompiuteris 1984 metų sausio 24 dieną nebūtų patekęs ant Flint centro scenos. Burrell Smith Macintosh kompiuteriui buvo kaip Woz’as pirmajam Apple kompiuteriui.

Į Apple Smith atėjo 1979 metų vasarį ir pradėjo dirbti serviso departamente taisydamas Apple II. Jam buvo 24-veri, kaip ir Steve Jobs ar daugumai to meto kompanijos darbuotojų einančių iš proto dėl elektronikos ir asmeninių kompiuterių.

Bill Atkinson, programinės įrangos burtininkas sukūręs didesnę dalį sistemos kodo branduolio Lisa ir Macintosh kompiuteriams bei parašęs MacPaint, nutarė kad šis angeliškai atrodantis geležies hakeris galėtų padėti jiems naujame projekte, kuriam vadovavo Jef Raskin.

Taip Smith prisijungė prie Raskin’o komandos suburtos tam, kad sukurti naują Apple kompiuterį kuris būtų daug pigesnis ir paprastesnis naudoti nei kiti tuo menu egzistavę modeliai. Tai buvo šešėlinė nagingų žmonių komanda, kurios projektą ne kartą buvo bandoma uždaryti. Raskin’o komanda kūrė Macintosh, kuriam atsargiai rinkdamas kiekvieną pavadinimo raidę, kad šis nebūtų maišomas su McIntosh audio įranga, pagal savo mėgstamą obuolių rūšį[1] parinko pats Jef’as. 1979 metais Raskin’as pareiškė, kad Macintosh kompiuteris kainuos 500 JAV$, bet 1980 metų pabaigoje kaina pakilo iki 1000 JAV$.

Sminth’as buvo atsakingas už pagrindinės/motininės Raskin’o svajonių kompiuterio plokštės kūrimą su Motorola 6809 procesoriumi ir 64K RAM, tačiau Bud Tribble - pirmasis Macintosh programinės įrangos inžinierius manė, kad kompiuteris veiktų geriau jei būtų naudojamas Motorola 68000 procesorius (tas pats procesorius kuris buvo naudojamas Apple Lisa kompiuteriuose) ir 1980 metais jis paprašė Smith’o pažiūrėti ar yra galimybė priversti jį dirbti su 64K RAM.

Burrell litavo laidus, rašė programas bei jas įsiuvinėjo į programuojamas mikroschemas ir po keturių dienų plokštė su 68000 ir 64K RAM buvo paruošta. Pajungta prie ekrano ir klaviatūros ji puikiai susidorojo su QuickDraw. Tada šis kūrinys buvo parodytas Steve Jobs, kuris tuo metu nušalintas nuo Lisa projekto visą savo dėmesį skyrė Macintosh komandos darbui. Steve pasakė: „Gerai, darykime taip“.

Motorola 68000 pasirinkimas Macintosh vedė visai kita kryptimi nei, kad numatė Raskin’as savo 1000 JAV$ vertės kompiuterio vizijoje. 1982 metais Raskin’as nušalinamas nuo projekto ir atsistatydina.

Tarp 1981 ir 1983 metų Smith sukūrė ne mažiau penkių skirtingų motininių plokščių, kaip galimų variantų naujajam Macintosh kompiuteriui ir taip užsitarnavo didelį pripažinimą kolegų tarpe.

Vienas Apple darbuotojų ir pirmosios Macintosh komandos narys Bill Fernandez pasakojo: „Aš užaugau su Woz’u, mačiau kaip jis dirba ir Burell buvo visiškai toks pats. Kai būdavo pateikti nauji reikalavimai, jis akimirksniu pasinerdavo į darbą. Jo darbo rezultatai buvo nuostabūs. Jis labai glaudžiai bendradarbiavo su programinės įrangos komanda, ypač Andy Hertzfeld, stengdamasis suderinti, kad programinė ir aparatinė įranga dirbtų kiek įmanoma sklandžiau.“

„Burrell buvo stebukladarys“, - pasakojo Daniel Kottke testavęs motinines Macintosh plokštes sukurtas Smith’o. „Jis buvo linksmas, juokingas ir temperamentingas žmogus neturintis per daug kantrybės smulkiems dalykams“.

Po Macintosh pristatymo Smith’as sukūrė pagrindines plokštes Apple postscript spausdintuvui, LaserWriter ir dirbo prie Turbo Macintosh grafinės plokštės sąsajos su kietuoju disku. Tačiau tai, kad Turbo Macintosh projektas nesulaukė deramos paramos jį stipriai trikdė ir 1985 metais jis paliko kompaniją.

Sekančiais metais Smith kartu su Hertzfeld įkūrė Macintosh aparatinės įrangos kompaniją Radius, kurioje dirbo pirmosios Macintosh komandos nariai. Tačiau 1988 metais Smith’as paliko Radius ir nuo to laiko nebedalyvavo kompiuterinės industrijos veikloje.

Jis susirgo šizofrenija ir nebendravo su spauda, pro savo namo Palo Alto lango mėtė akmenis ir fejerverkus. „Burrell buvo linksmas ir naivus, kaip vieną balandžio dieną jis palūžo. Tai buvo keisčiausias ir liūdniausias dalykas“, - cituoja Steve žodžius Walter Isaacson savo Steve Jobs biografinėje knygoje.