Latvijoje internetas du kartus greitesnis nei Lietuvoje

Al Gore gal ir išrado internetą, bet šaliai kurią valdant Bill Clinton, aštuonis metus Al tarnavo viceprezidentu, dar toli iki greičiausio interneto, kaip ir Lietuvai, kuri vis mėgsta pasigirti, kad yra tarp lyderių pasaulyje pagal duomenų siuntimo internetu spartą.

Trečio ketvirčio metu, bendras interneto prisijungimų greitis visame pasaulyje išaugo 4 procentais iki 3.1 Mbps, o bendro didžiausio prisijungimo greičio vidurkis 9,8 procento ir dabar yra 18,4 Mbps.

Akamai duomenimis greičiausią internetą turinčių šalių dešimtuko paskutinėje vietoje mūsų kaimynai šiaurėje - Suomiai. Praeitais metais vidutinis suomių interneto greitis buvo 7,1 Mbps, o 2013 metų pirmą ketvirtį - 7,7 Mbps. Devintoje vietoje švedai su 8,3 Mbps vidutiniu interneto greičiu, kuris lyginant su pernai metais pas juos ūgtelėjo 29%. Aštuntoje dešimtuko vietoje, šalis kurią galima vadinti interneto gimtine - JAV. Joje nuo pernai metų interneto greitis padidėjo 28 procentais ir 2013 metų pirmą ketvirtį yra 8,6 Mbps. Septintoje vietoje Čekija su 21 procentu nuo pernai metų pagreitėjusiu internetu ir jų 2013 metų pirmo ketvirčio rezultatas yra 9,6 Mbps. Šeštoje vietoje 3,3 procento per metus pagreitėjusi Olandija su vidutiniu interneto greičiu 2013 metais 9,6 Mbps. Dešimtuko viduryje - Šveicarija - 10,06 Mbps. Ketvirtoje vietoje mūsų kaimynai Latviai - 9,8 Mbps. Trečioje vietoje Honkongas - 10,73 Mbps (tai dešimt kartų greičiau nei Kinijoje - kur interneto greičio vidurkis tėra 1,7 Mbps). Antroji pagal interneto greitį - Japonija su 19 procentų per metus pagerėjusiu rezultatu 11,6 Mbps. Aukščiausią vietą dešimtuke užima Pietų Korėja 14,2 Mbps.

Kalbant apie Lietuvą, tai spartų, (bent 30 Mbps) ir itin spartų (bent 100 Mbps) interneto ryšį Lietuvoje turi kur kas daugiau gyventojų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau bendras reguliarių interneto naršytojų skaičius mūsų šalyje yra mažesnis nei kitose Bendrijos šalyse.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje plačiajuosčiu interneto ryšiu naudojasi 25,7 procento gyventojų (ES vidurkis – 28,8%). Tačiau, kol dauguma (73,8%) europiečių naudojasi jau naftalinu dvelkiančia DSL technologija, lietuviai mėgaujasi šviesolaidinio interneto privalumais. Sparčiu interneto ryšiu (bent 30 Mbps) Lietuvoje naudojasi per 46,7 procentų visų interneto naršančiųjų internete – tai yra gerokai daugiau nei ES vidurkis (14,8%). O ypač spartų interneto ryšį (100 Mbps ir daugiau) yra užsisakę daugiau nei 10 proctų Lietuvos naršytojų – net tris kartus daugiau nei ES vidurkis.

Visgi reguliarių, bent kartą per savaitę besinaudojančių internetu, skaičiumi Lietuva atsilieka: mūsų šalyje tokių yra 65 procentai, o ES – 70 procentai. Aktyviais naršytojais, kurie internete apsilanko kasdien, save laiko apie pusė lietuvių, kai ES vidurkis siekia 59 procentai. Niekada nesinaudojusių internetu gyventojų Lietuvoje yra apie 30 procentų, o ES vidurkis – 22 procentai.

Mobiliaisiais įrenginiais internete naršančių lietuvių taip pat yra mažokai – tik 18 proc. (ES vidurkis – 36%). Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje internete mobiliaisiais įrenginiais naršo per 63 procentai gyventojų, o Švedijoje – net 70 procentai.

Dažniausiai Lietuvos naršytojai internete skaito naujienas (62%), ieško informacijos apie prekes ir paslaugas (58%), bendrauja interneto pokalbių programomis (48%) ir naudojasi interneto bankininkyste (44%)

Daugelis savo namuose ar biuruose patikrinę interneto greičius speedtest.net gautų visiškai neblogus rezultatus, tačiau jungiantis prie serverių užsienyje - jie nebūtų tokie gražūs. Nors turime neblogą internetą, tačiau tai, „kokiais greičiais“ jungiamės prie kitose šalyse esančių serverių rodo, kad vietoje to, kad girtis turime dar labai daug pasistengti.

Internetas puiki terpė ir kibernetiniams nusikaltimams.

Vos 13 procentų kibernetinių atakų, atliktų per pirmą šių metų ketvirtį, tenka Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėms. Šiek tiek daugiau nei 19 procentų atakų buvo inicijuota iš Europos ir beveik 68 procentai tenka Azijos ir Ramiojo Vandenyno regiono šalims. Afrikos indėlis į kibernetinių nusikaltimų lentelę, lyginant su praeitu ketvirčiu, sumažėjo ir dabar afrikiečiams tenka menka pusės procento dalis.

Šaltinis: Akamai