„iPhone 7“ kameros lęšis iš safyro, bet…

Kiek nešvarus gali būti safyras, kad jis vis dar būtų vadinamas safyru?

Vos tik „iPhone 7“ pakliuvo žmonėms į rankas, tie iš karto pradėjo jį kankinti. Greičiausiai būsite matę kaip projekto „JerryRigEverything“ autoriai apsiginklavę įrankiais skirtais įvertinti medžiagos kietumą (pagal Moso skalę) be gailesčio braižė ekraną, „Home“ mygtuką ir galinę kamerą. Po šio eksperimento viešai ir garsiai nuskambėjo frazė – „safyro kameros lęšyje nerasta!“

„Apple“ rinkodaros viceprezidentas Phill Schiller suskubo visus raminti ir „Twitter“ paskyroje pareiškė „Kameros lęšis ir „Home“ mygtukas yra iš safyro“. Tai neįtikino entuziastų, nes kaip tada paaiškinti, jog tiek kameros lęšį, tiek mygtuką “Home“ pavyko subraižyti įrankiu pažymėtu skaičiumi 6, o safyrą būtų subraižęs tik įrankis pažymėtas skaičiumi 8. Nejaugi „JerryRigEverything“ projekto autoriai visus apgavo? „Jerry ir ko.“ nusprendė pakartoti eksperimentą, bet šį kartą be tų pačių įrankių apsiginklavo rimtesniais, o palyginimui paėmė prabangų, šveicarišką „Tissot“ laikrodį, kuris pasak gamintojo turi 100 proc. safyrinį stiklą.

Pradžioje buvo pakartoti tie patys „braižymai“ ir rezultatas analogiškas: ant „iPhone 7“ kameros panaudojus įrankį su skaičiumi 6 atsirado žymės, o štai „Tissot“ - atlaikė braižymus iki į rankas buvo paimtas įrankis pažymėtas skaičiumi 8, kas patvirtina, jog laikrodžio stikliukas tikrai safyrinis. 

Toliau buvo nuspręsta patikrinti „iPhone 7“ kamerą dengiantį stiklą brangakmenių detektoriumi. Šis parodė, jog lęšio sudėtyje tikrai yra safyro, bet tik išorinėje dalyje, o vidinėje lęšio dalyje paprastas stiklas.

Kaip žinia, stiklas iš safyro yra storesnis, stambesnis ir brangesnis, o šiais, įrenginių plonėjimo laikais tai neleistinas dalykas. Jei „iPhone“ įrenginiai turėtų tokius ekranus, tai įrenginys pabrangtų papildomais 100 €. Safyro stiklas taip pat turėtų neigiamą poveikį baterijai, nes sunkiau praleidžia šviesą, todėl norint matyti ryškesnį vaizdą reikėtų didesnių energijos sąnaudų. Dėl šios priežasties kalbos apie safyrinį stiklą „iPhone“ įrenginiuose ir liks tik kalbomis. Jei kalbame apie kameros lęšio stikliuką ar „Home“ mygtuką, kurie nėra dideli, o ir paskirtis kitokia – viskas keičiasi. Noras mažinti kameros išsikišimą bent milimetru veda prie naujų atradimų, o jei šie atradimai dar ir leidžia sumažinti įrenginio savikainą? Taip 2013 m. „Apple“ sėkmingai užregistravo stiklo padengimo plonu safyro sluoksniu patentą ir, kaip buvo spėjama, „iPhone 6“ galėjo būti pirmuoju įrenginiu, kuriame ši technologija buvo pradėta naudoti. Ištrauka iš patento:

Bet ar taip yra iš tikro? Grįžtam prie tyrimo, kurio autoriai neapsiribojo detektoriumi ir nukeliavo į universitetą, kur atliko rentgenofluorescencinę (XRF) analizę. Rezultatai patvirtino ankstesnių testų rezultatus. Išorinėje dalyje buvo aptiktas aliuminio oksidas, o tai ne kas kitas kaip safyras, tačiau patalpinus kameros lęšį po elektronų mikroskopu ten pat rastos ir niobio, silicio bei anglies priemaišos. Apie „švarų” safyrą nėra jokios kalbos, nes atlikus analogišką testą su „Tissot“ laikrodžio stikliuku jokių priemaišų aptikta nebuvo. Vidinėje lęšio dalyje aliuminio oksido nerasta, bet aptiktas silicis, kuris yra paprasto stiklo sudedamoji dalis. Liko atsakyti į vieną svarbų klausimą: kokio storio yra safyro dangos ir stiklo sluoksniai? Nerimauti neverta. Mikroskopas parodė, jog safyro dangos sluoksnis yra gerokai storesnis nei stiklo. Tai leido autoriui padaryti galutinę išvadą - nors tai ir ne grynas safyras, bet paviršius vis tiek yra pakankamai atsparus įbrėžimams, o atsakant į aukščiau pateiktą klausimą galima teigti - lęšis tikrai nėra padengtas safyro sluoksniu. Tačiau galutinė išvada autoriams užminė naują mįslę „Kiek nešvarus gali būti safyras, kad jis vis dar būtų vadinamas safyru?”.

Pakartotiną eksperimentą galite pamatyti šiame vaizdo klipe:

Tuoj po šio išsamaus testo paviešinimo internete sukilo nepasitenkinimo audra ir „Apple“ atstovai nusprendė pasisakyti:

„Apple gali oficialiai patvirtinti, jog „iPhone 7“ lęšis yra tikrai iš safyro ir atitinkamomis testavimo sąlygomis demonstruoja kietumo ir grynumo rezultatus, kurių tikimasi iš safyro. Lęšio ir laikrodžio stikliuko braižymas negali būti atliekamas naudojant tą pačią jėgą, nes skiriasi jų storis. Tad norint gauti teisingus rezultatus būtina naudoti jėgą, proporcingą medžiagos sluoksnio storiui. Kas dėl aptiktų priemaišų? Tai netiesa. Mes negalime būti tikri, jog testas atliktas visiškai steriliomis sąlygomis. „Apple“ naudoja tos pačios rūšies safyrą savo lęšiams nuo tada kai buvo pristatytas „iPhone 5“.”

Patikrinti ar tai tiesa vargu ar kas nors dar imsis, nors neatmetu tokios galimybės, tad safyro grynumas tai „Apple“ sąžinės reikalas. Žiūrint į situaciją iš paprasto naudotojo pusės dar nekarto nesulaukiau nusiskundimų iš pažįstamų, jog jų lęšis ar „Home“ mygtukas turi įbrėžimus. Tikimybė, jog atsitiktinai dursite aštriu daiktu būtent į lęšį yra labai maža, o ir dūrio jėga vaidina nepaskutinį vaidmenį, tad pamirškite apie tai ir toliau naudokitės bei mėgaukitės savo „iPhone“ įrenginiais.