Ką „Apple“ įrenginių naudotojai turi žinoti apie diferencinį privatumą

WWDC metu „Apple“ paskelbė jog siekdama pagerinti dirbtinio intelekto paslaugas, ji pradės rinkti „iOS“ ir „macOS“ sistemų naudotojų duomenis. Kodėl? Kas tai yra? Kam to reikia?

Po metų metus trukusio savęs pozicijonavimo, kaip kompanijos nerenkančios jos operacines sistemas naudojančių žmonių duomenų – WWDC metu „Apple“ paskelbė, kad dabar šiuos duomenis pradės rinkti ir pradės tai daryti nuo „iOS 10“ naudotojų. Nereikia tik iš karto persigąsti ar pradėti garsiai rėkti: „aš seniai sakiau, kad…“ ir t.t.

Kodėl?

Technologijos bendraudamos tarpusavyje skverbiasi į kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo sritį ir ne tik į vartotojišką jo dalį, bet į viską - pradedant viešu transportu ir baigiant energijos tiekimu. Ši technologijų įsiskverbusių į skirtingas gyvenimo sferas sąjunga leidžia suteikia galimybę pamatyti ar suvokti tai, ką be jų pamatyti yra sudėtinga. Kai kuriuos tokio duomenų rinkimo privalumus galima pastebėti medicininių duomenų rinkime atliekamame „ResearchKit“ pagalba. „Google“ jau renka milžiniškus savo produktų naudotojų duomenų kiekius, tačiau daug žmonių nori labiau kontroliuoti apie juos renkamus duomenis.

Snowden’o atskleista informacija apie žmonių sekimą bei bauginanti kibernetinių nusikaltėlių keliamos grėsmės tikrovė rodo, kad tokia informacija gali būti naudojama ir piktam.

Suvokdama tokios informacijos suteikiamus privalumus „Apple“ kuria sistemą leisiančią rinkti vartotojų duomenis nepažeidžiant jų privatumo. Tai, kad „Apple“ nepaprastai saugo vartotojų privatumą ir tokie jos veiksmai susilaukia neigiamos sekimu užsiimančių agentūrų reakcijos, tikriausiai, girdėjo daugelis. Net ir turėdama kai kuriuos jos įrenginių naudotojų duomenis, kompanija juos apsaugo taip, kad net ji prie daugelio tų duomenų neturi prieigos, o jei ir turi – negali jų iššifruoti. Vienas iš „Apple“ atsakų agentūroms, visada noriai pasižvalgančioms po privatų žmonių gyvenimą, yra diferencinio privatumo mechanizmo naudojimas. Šį mechanizmą „Apple“ naudos stebėti tam, ką veikia vartotojai. Pavyzdžiui jei daugelis vartotojų pradės naudoti tam tikrą „Emoji“ – ji įtrauks ją į rekomenduojamų „Emoji“ piktogramų sąrašą ir kitiems vartotojams.

Kas yra diferencinis privatumas?

„Diferencinis privatumas“ leis „Apple“ rinkti duomenis iš didelės naudotojų grupės nepažeidžiant jų privatumo ar saugumo. Tai atliekama apjungiant vieno įrenginio duomenis su „triukšmu“ neleidžiančiu tų duomenų susieti su kokiu nors konkrečiu įrenginiu ar jo naudotoju. Šis būdas apsaugo naudotojus ir tuo pačiu leis tyrinėti informaciją, ką jie daro.

„Apple“ sako: „Diferencinis privatumas nedidelį individualaus naudojimo duomenų kiekį sumaišo su matematiniu triukšmu. Kadangi daug žmonių įrenginius naudoja taip pat – tie duomenys išryškės ir tai leis pagerinti vartotojų patyrimus.“

Konkretaus žmogaus duomenų „nuasmeninimui“ kompanija naudoja skirtingus metodus: hashing’ą (maišmą), sub-sampling’ą ir skaitmeninį triukšmą. „Hashing’as“ nepataisomai sugadina duomenis taip, kad sistema vis dar gali iš jų ištraukti nemažai informacijos, tačiau ją sunku susieti su kuo nors konkrečiu. „Hashing’o“ naudojimas diferencinio privatumo mechanizme leidžia kompanijai paskaičiuoti vienų ar kitų vartotojo veiksmų dažnumą nesiejant tų veiksmų su konkrečiu asmeniu ar įrenginiu. „Sub-sampling’as“ – metodas kai duomenys analizuojami įrenginyje. Duomenų sumaišymas su skaitmeniniu triukšmu neleidžia susieti duomenų su asmeniu ar įrenginiu ir apsaugo nuo bandymo tai padaryti. Vieną iš ko gero išsamiausių paaiškinimų, smalsaujantys gali rasti čia.

Vyksta ginčai, kuriuose sprendžiama kiek diferencinio privatumo mechanizmas yra efektyvus, tačiau „Apple“ jo nepristatė visiems, o tik eilei pasirinktų vartotojų.

Kaip „Apple“ naudoja diferencinį privatumą

Diferencinį privatumą „Apple“ naudoja keliais būdais:

  • nauji žodžiai, kuriais papildomas vidinis žodynas;
  • naudojamos „Emoji“ piktogramos;
  • Spotlight“ ir aplikacijose esančios nuorodos;
  • atsakymų paieška „Notes

„Apple“ šios informacijos nerenka, nebent leisite jai tai daryti – naudotojai gali tai kontroliuoti. Kompanija taip pat žada, kad jei pasirinksime leisti jai rinkti informaciją – mūsų asmeninė informacija jiems nebus perduodama.

Kompanija taip pat tobulina nuspėjimo algoritmą, kuris pilnai veikia tik įrenginyje ir jo duomenys nėra persiunčiami „Apple“ ar bet kam kitam. „Apple“ nerenka duomenų sukuriamų „Photos“ aplikacijai analizuojant įrenginyje esančius vaizdus – visas šis veiksmas pilnai atliekamas tik įrenginyje.

Kas toliau?

Kompanijai tobulinant diferencinio privatumo įrankius, reikia manyti, ji pradės rinkti ir daugiau naudingos informacijos ar net įgalins išmoktus įpročius saugiai ir nepastebimai perduoti iš vieno, tam pačiam vartotojui priklausančio, „Apple“ įrenginio į kitą. Galų gale, „Apple“ nori jos įrenginių vartotojams suteikti galimybę naudotis „dirbtinio intelekto“ privalumais tokiame lygmenyje, kokiu gali naudotis kitų gamintojų įrenginius naudojantys žmonės, tačiau „Apple“ nori to pasiekti nepažeisdama žmonių teisių, privatumo ir saugumo. „Visi šis reikalas būtų beprasmis iOS 10, jei už tai reikėtų paaukoti naudotojų privatumą“, - WWDC 2016 metu sakė „Apple“ programinės įrangos bosas Craig Federighi.

Apie Ramūnas Blavaščiūnas

Fotografijos, geros technikos ir kavos mylėtojas

Parašykite komentarą

Į viršų