„Apple“ stojo į kovą su FTB gindama vartotojų duomenų saugumą

Gruodžio 2 dieną, Kalifornijos mieste San Bernardino, su „Islamo valstybe“ siejama jauna šeima nužudė 14 žmonių. Vėliau, tiriant nusikaltimą, buvo aptiktas slaptažodžiu apsaugotas „iPhone“, kurio FTB saugumo ekspertams nepavyksta atrakinti.

Syed Farook ir Tashfeen Malik, 2014 metų liepos 27 dieną atvyksta į Čikagą. Nuotrauka: JAV vyriausybė.
Syed Farook ir Tashfeen Malik, 2014 metų liepos 27 dieną atvyksta į Čikagą.
Nuotrauka: JAV vyriausybė.

Po to kai 2015 metų gruodžio 2 dieną, su „Islamo valstybe“ siejami vyras ir žmona, Kalifornijos mieste San Bernardino nužudė 14 žmonių ir vėliau patys buvo nukauti FTB pareigūnų - teisėsaugininkai tirdami bylą aptiko užrakintą „iPhone“, kurio FTB saugumo ekspertams nepavyksta atrakinti ir iššifruoti jame esančios informacijos. „Associated Press“ pranešė, kad vasario 16 dieną JAV teisėjas nurodė „Apple“ padėti FTB rasti būdą prieiti prie duomenų tame, kaip „NBC NewspranešaiPhone 5c“. „Apple“ kiek galėdama padeda FTB tyrimui, tačiau atsisako specialiai sukurti saugumo spragą „iOS“ sistemoje leisiančią prieiti prie įrenginyje esančių vartotojo duomenų.

Po įvykio teisėsaugos atstovai sakė, kad aptiko kelis mobiliuosius telefonus, kuriuos Farook ir Malik bandė sunaikinti ir įmetė į šiukšliadėžę. Byloje figūruojantis „iPhone“ buvo aptiktas Farook šeimai priklausančiame „Lexus“.

Apple“ jau anksčiau yra informavusi, kad nuo „iOS 8“ ji neturi galimybės apeiti įrenginio apsaugos kodo.

„Apple“ į FTB reikalavimą atsakė paskelbdama atvirą laišką, kreipimąsi į vartotojus, kompanijos vadovo Tim Cook vardu, kurį patalpino savo interneto svetainėje.

Kreipimasis į mūsų klientus

JAV vyriausybė pareikalavo, kad „Apple“ atliktų beprecedentį žingsnį, kuris sukels grėsmę mūsų klientų saugumui. Mes prieštaraujam tokiam sprendimui, kurio pasekmės pasklis gerokai toliau už šiuo metu vykstančios bylos ribų.

Šis atvejis reikalauja viešos diskusijos ir mes norime, kad mūsų klientai ir visi šalies gyventojai suprastų kuo yra rizikuojama.

Šifravimo poreikis

Išmanūs telefonai, kurių tarpe lyderio pozicijas užima „iPhone“, tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Žmonės juose saugo nepaprastai daug asmeninės informacijos: nuo asmeninių susirašinėjimų iki nuotraukų, muzikos, užrašų, kalendorių, kontaktų, informacijos apie finansinę padėti, sveikatą, apie tai kur mes buvome ir kur judame.

Visą šią informaciją būtina apsaugoti nuo programišių ir nusikaltėlių, siekiančių gauti prie jos prieigą, ją pavogti ar panaudoti be mūsų žinios. Vartotojai tikisi, jog „Apple“ ir kitos technologijų kompanijos daro viską, kad apsaugoti jų asmeninius duomenis ir mes, „Apple“, dedame visas pastangas, kad šiuos duomenis apsaugoti.

Mūsų asmeninės informacijos apsaugos pažeidimas gali tapti pavojaus mūsų asmeniniam saugumui priežastimi. Štai kodėl šifravimas mums visiems tapo toks svarbus.

Ilgus metus mes naudojome šifravimą klientų duomenų apsaugai, kadangi tikime, jog tai vienintelis būdas apsaugoti jų informaciją. Mes netgi padarėme šiuos duomenis neprieinamus mums patiems, nes esame įsitikinę, jog jūsų „iPhone“ turinys yra ne mūsų reikalas.

San Bernardino byla

Buvome šokiruoti ir pasipiktinę po siaubingo teroristinio akto, kuris įvyko praeitų metų gruodį San Bernardine. Mes gedime žuvusių ir norime, kad tie, kuriuos šis išpuolis palietė sulauktų teisingumo. Praėjus kelioms dienoms po išpuolio į mus kreipėsi FTB su pagalbos prašymu ir mes sunkiai dirbome remdami visas vyriausybės pastangas sprendžiant šį siaubingą nusikaltimą. Mes nepalaikome terorizmo.

Kai FTB paprašė duomenų, kuriais mes disponavome, mes juos pateikėme. „Apple“ vykdo visus teismų nurodymus ir kratos orderius, taip buvo ir su San Bernardino byla. Mes taip pat sutikome leisti mūsų inžinieriams padėti tyrimui ir FTB specialistams suteikti reikiamą konsultaciją.

Mes gerbiame FTB profesionalus ir tikime, jog jie atlieka savo darbą vedami gerų ketinimų. Iki šio momento, mes padarėme viską ką galėjome įstatymo ribose, tam kad jiems padėtume. Tačiau dabar JAV vyriausybė paprašė mūsų to, ko mes tiesiog neturime. Dar daugiau, mūsų prašoma sukurti tai, ką mūsų manymu sukurti, yra pernelyg pavojinga. Mūsų prašoma sukurti „galines duris“[1] „iPhone“ įrenginiams.

Iš esmės mūsų prašoma sukurti naują „iOS“ operacinės sistemos versiją su galimybe apeiti kelias svarbias saugumo funkcijas įdiegiant ją į „iPhone“ įrenginius tyrimo metu. Jei ši programinė įranga, kurios šiuo metu nėra, paklius į piktavalių rankas – jie galės atrakinti bet kurį „iPhone“ įrenginį.

Apibūdinant šį įrankį FTB gali naudoti įvairius apibrėžimus, bet būkite tikri: naujos „iOS“ sukūrimas su galimybe apeiti apsaugą, neabejotinai reikš „galinių durų“ sukūrimą. Ir net jei vyriausybė teigs, jog jo panaudojimas bus apribotas tik šia byla, tam nėra jokių garantijų.

Grėsmė duomenų saugumui

Vieni gali teigti, jog „skylės“ sukūrimas vienam „iPhone“ – paprastas ir lengvas sprendimas, tačiau tai būtų skaitmeninio saugumo pagrindų, reikšmės bei svarbos, to – ko šito reikalaudama vyriausybė siekia, ignoravimas.

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje „raktas“ nuo užšifruotos informacijos, leidžiančios ją iššifruoti, yra tos informacijos dalis ir jis saugus tiek kiek yra pasirūpinta jo saugumu. Kai tik ši informacija tampa žinoma arba paviešinamas būdas apeiti apsaugą, šifravimą apeis bet kuris turintis reikiamų žinių.

Vyriausybė siūlo, jog šį įrankį būtų galima panaudoti tik vieną kartą ir tik vienam įrenginiui. Bet tai ne tiesa. Kartą sukurtas, jis galės būti panaudotas vėl, ir vėl bet kokiam įrenginių skaičiui. Šį įrankį būtų galima prilyginti visrakčiui, kurio pagalba galima atrakinti milijonus spynų: nuo restoranų ir bankų iki parduotuvių ar namų. Jokiam mąstančiam žmogui tai nebūtų priimtina.

Vyriausybė reikalauja, kad „Apple“ įsilaužtų į savo pačios vartotojų duomenis ir tuo pačiu paleistų šuniui ant uodegos dešimtmečiais kurtus pasiekimus saugumo srityje, kurių dėka mūsų vartotojai, tarp kurių dešimtys milijonų JAV piliečių, yra apsaugoti nuo programišių ir nusikaltėlių. Ironiška, tačiau iš tų pačių inžinierių, kurie sukūrė ir įdiegė duomenų šifravimą „iPhone“ , kad apsaugotų mūsų vartotojus, dabar reikalaujama tą apsaugą susilpninti ir mūsų vartotojų duomenis padaryti mažiau saugius.

Negalime rasti precendento, kuriuo amerikiečių kompanijos būtų verčiamos statyti vartotojus į pavojų. Ilgus metus šifravimo specialistai ir nacionalinio saugumo ekspertai nekartą perspėjo apie susilpnėjusio šifravimo pavojus. Šis sprendimas suduotų smūgį tik įstatymams paklūstantiems asmenims, kurie pilnai pasitiki „Apple“ ir kitomis kompanijomis besirūpinančiomis jų duomenų saugumu. Nusikaltėliai ir toliau tęs savo darbą, naudodami jiems lengvai prieinamus šifravimo įrankius.

Pavojingas precendentas

Vietoje to, kad viską įtvirtinti įstatymų nustatyta tvarka Kongrese, FTB siūlo neprecendentinį atvejį pasinaudojant „All Writs Act“[2] įstatymu, priimtu 1789 m., ir praplėsti jų galimybių ribas.

Vyriausybė reikalauja, kad mes panaikintume saugumo priemones ir operacinę sistemą papildytumėm nauja, slaptažodį įvesti elektroniniu būdu leidžiančia, galimybe. Tokiu atveju atrakinti „iPhone“ bus galima „grubios jėgos“ (angl. brute force) įsilaužimo būdu – kompiuterio pagalba bandant tūkstančius ar milijonus galimų įrenginio atrakinimo kodo variantų greičiu, kokį leidžia šiuolaikiniai kompiuteriai.

Tokių reikalavimų pasekmės gąsdina. Jeigu vyriausybė gali panaudoti šį įstatymą „iPhone“ atrakinimo procedūrai palengvinti – tokiu pat būdu ji galėtų prieiti prie bet kuriame kitame įrenginyje saugomų duomenų. Vyriausybė galės pažeisti teisę į privatumą ir reikalauti iš „Apple“ sukurti programinę įrangą leisiančią perimti žinutes, prieiti prie vartotojų sveikatos ar finansinių duomenų, žinoti jūsų būvimo vietą, net be jūsų žinios gauti prieigą prie jūsų telefono mikrofono ar kameros.

Pasipriešinimas šiam nurodymui nėra kažkas į ką nes žiūrime atsainiai. Mes tikime, jog turime atvirai kalbėti apie tai, kas mūsų manymų, panašu į JAV vyriausybės piktnaudžiavimą įgaliojimais.

Metame iššūkį FTB reikalavimams iš didelės pagarbos ir meilės mūsų šaliai ir Amerikos demokratijai. Tikime, jog kiekvienam būtų naudinga susimąstyti apie galimas pasekmes.

Nepaisant mūsų tikėjimo, kad FTB ketinimai yra geri, mes manome jog vyriausybė neteisi versdama mus specialiai sukurti saugumo spragą „mūsų įrenginiuose. Galiausiai, baiminamės, jog šis reikalavimas gali pakenkti laisvei ir nepriklausomybei, kurią mūsų vyriausybė turėtų saugoti.

Tim Cook

Tai nėra pirmas atvejis kai Amerikos valdžia bando priversti „Apple“ atskleisti asmeninius „iPhone“ vartotojų duomenis. 2014 metais Niujorko teisėjas jau pasinaudojo „All Writs Act“, kad priversti neįvardinamą telefono gamintoją atskleisti vyro, kaltinamo sukčiavimu panaudojat vogtas kredito korteles, telefone esančius duomenis.

2015 metų spalį Niujorko teismas įtariamą narkotiku platinimu privertė prisipažinti padarius nusikaltimą, tačiau prokuratūra pareiškė jog tyrimas nėra baigtas ir pareikalavo duomenų iš kaltinamojo telefono. „Apple“ teisininkas Ken Dreifach tada pareiškė, kad kompanija gali pabandyti iš telefono „ištraukti“ kai kuriuos failus, tačiau tai negali būti elektroninio pašto, kalendoriaus ar kitų programuotojų sukurtų aplikacijų duomenys bei paaiškino kodėl „Apple“ nenori padėti teismui: „Vertimas šioje byloje "Apple" atskleisti vartotojo duomenis be kokio nors teisinio pagrindo – gali turėti neigiamą įtaką vartotojų pasitikėjimui kompanija ir pakenkti jos reputacijai. Šis poveikis gali būti ilgalaikis ir turėti ekonominių pasekmių“- kalbėjo „Apple“ teisininkas.

Nors ši „Apple“ ir FTB konfrontacija vyksta JAV, nėra abejonės, kad jos eigą seka visų valstybių teisėsaugos organizacijos ir nuo to, ar „Apple“ pavyks apginti savo įsitikinimus ir vartotojus, priklauso ir tai, kaip bus sprendžiami klausimai kitose valstybėse kai teisėsaugos institucijos susidurs su negalėjimu prieiti prie „iOS“ įrengimuose saugomų, nusikaltimus padarius įtariamų, asmenų duomenų.


  1. „Galinės durys“ (angl. backdoor) – Tai specialus apsaugos algoritmo defektas ar specialiai palikta saugumo spraga leidžianti slapta prieiti prie duomenų įrenginyje, tame tarpe ir nuotoliniu būdu. Lietuviškai, ko gero, tinkamiausias šio pavadinimo atitikmuo būtų „tarnybinis įėjimas“.  ↩
  2. „All Writs Act“ įstatymu, priimtas 1789 m. suteikia teisę federaliniams teismams leisti visokius įstatymo nedraudžiamus įsakymus ir nurodymus skirtus pagelbėti teismo procesui bei išplėsti jų įgaliojimų ribas.  ↩

Apie Daniel „iMHO“

Apple entuziastas, iMHO tinklaraščio Facebook'e autorius, rašantis iš idėjos objektyvias ir subjektyvias naujienas bei mintis apie obuolinę kompaniją ir ne tik.

Komentarų: 14 | Ačiū, kad rašote lietuviškai

  1. Mano subjektyvia nuomone, Apple spyriojasi lygioje vietoje. Šiuo atveju svarbu yra išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl natūralu, kad kai kurių asmenų teisės (tarp jš ir teisė į privatumą ir etc.) nuekntės. Manau, kad telefoas turi būti atrakintas, kad būtų pasiekta jame esanti tyrimui svarbi informacija. Šiuo atveju tikrai pagrįstai žmnių teisės yra suvaržomas, kadangi jų nesuvaržius pasekmės gali būti skaudesnės.

    Mano asmenine nuomone, tai nesuprantu, ko visi bijo, kad "bus pažeistas jų privatumas". Aš savo iPhone irgi slaptažodžiu apsaugojęs esu, bet tiek FB, tiek dar kitoms programėlėms leidžiu matyti tiek savo lokaciją, tiek kitus duomenis. jei reikėtų - ir olicijai leisčiau panaršyti telefone (esant pagrįstam teisiniam pagrindui). Neturiu ko slėpti, todėl nesibaiminu ir nesuprantu, kodėl kiti taip saugosi.

    • Manau, kad šiuo atveju kalbama apie būdą, kuris neegzistuoja ir reikalaujama, kad „Apple“ jį sukurtų. Jį sukūrus – nukentėtų ne „kai kurių asmenų“ teisės, o visų „iOS“ vartotojų teisės, nes tada būtų sukurtas būdas atrakinti bet kurį „iOS“ įrenginį.

      Kiekvieno asmeninis reikalas kiek kokioms aplikacijoms suteikti „galių“, taip pat kaip ir galimybė rinktis ar rakinti namus, ar užrašyti PIN kodą ant kredito kortelės. Vargu ar daugelis, net ir neturintys ko slėpti (tikiuosi, kad tokių dauguma) norėtų, kad po jų namus galėtų bet kada kas tik nori vaikščioti. Aš bent jau nenorėčiau. Taip pat nenorėčiau, kad be mano žinios kas nors galėtų raustis mano telefone esančiuose duomenyse. Kitas reikalas jei aš tai leisčiau – čia jau mano pasirinkimas, tačiau tikrai nenorėčiau, kad tokia galimybė būtų prieinama bet kam.

      Apie saugojimąsi, teisė į privatumą yra garantuota konstitucijos: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. įtvirtina žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.< …>“ tai susiję ir su garbe bei orumu. Gal todėl ir civilizuotose šalyse vieši tualetai turi duris – ne todėl, kad mes ten darome nusikaltimus, o todėl, kad kiekvienas turi teisę į privatumą. Manau, kad ir tu išeidamas iš namų užrakini duris ir, greičiausiai, ne todėl, kad ten slepi nusikaltimų pėdsakus ar esi ko nors prisigrobęs, paprasčiausiai saugai tai kas tavo, nuo tų, kad ir mažumos, kurie norėtų pasikėsinti į tavo asmeninį gyvenimą, laisvę ir tuo pačiu pasilieki sau teisę rinktis, ką ir kada įsileisti į savo namus.

      • Cia gi eina kalba apie nusikaltelius, o ne apie saziningus zmones.
        Jei tu butum koks narkotiku baronas, tai tu rakink nerakines duris, pas tave apsilankys teisesaugos pereigunai ir niekas taves neklaustu ar galima ieiti i jusu buta.

        • Reikalas tas, kad šiuo atveju situaciją aš matau maždaug taip:
          Įsivaizduok, žmonės gyvena neprieinamuose fortuose ir neegzistuoja priemonės leidžiančios į juos įsilaužti. Vienas iš tokiame „forte“ gyvenančių piliečių padaro nusikaltimą ir sunaikina raktą - vienintelį būdą patekti į jo tvirtovę. Teisėsauga nurodo, kad tų nenugalimų spynų gamintojas turi pagaminti visraktį, kuris galėtų atrakinti visų tų „tvirtovių“ duris arba perkoduoti visas spynas, kad jas būtų paprasta atrakinti, tame tarpe ir visiškai nekaltų žmonių - „visas“.
          Kur garantija, kad to visrakčio kopijos nepateks į piktavalių rankas? Kur garantija, kad kažkas nepabandys atrakinti tavo durų ir tas kažkas nebus teisėtai tai darantys teisėsaugos atstovai?
          Taigi, šis sprendimas paveiktų didesnę dalį žmonių – tų kurie sąžiningi, nes aš tikiu, kad blogiečių vis tik yra mažiau nei gerų žmonių. Ar tikrai turėtumėme vaikščioti nuogi vien tam, kad įrodyti jog nesinešame ginklo, nes kai kurie (vienetai) gali jį neštis ir nuogi turime vaikščioti vien todėl, kad tarnybos, kurioms mokami milžiniški mokesčių mokėtojų pinigai neatlieka savo darbo ir neefektyviai tas lėšas bei jiems suteiktus įgaliojimus išnaudoja? Nusikaltėlių yra mažiau nei teisingai gyvenančių žmonių. Ir problema ne tame, kad man gėda jog mane kažkas pamatys nuogą – man ne gėda, aš paprasčiausiai nenoriu vaikščioti nuogas.

          • Ne jau tu busi ramus, jei koks teroristas lakstys aplink tavo kiema, muosikuodamas telefonu ir niekas nezinos kad jis teroristas.

            • Terorizmas neprasideda telefone ir jame nesibaigia. Jei teroristas lakstys po mano kiemą, man tas pats kuo jis mosikuos – telefonu ar pieštuku – man nuo to ramiau nebus. Lygiai taip pat kaip nesuksiu sau galvos jei koks galvijas lakstys aplinkui laikydamas rankoje telefoną, jei nežinosiu, kad jis teroristas. Kaip rodo Prancūzijos ir kitų šalių praktika, spec. tarnybos buvo „perėmusios“ visą eilę pokalbių tarp teroristų, tačiau galutinio rezultato tai nepakeitė - bombos sprogo, žmonės žuvo. Ne visi teroristai naudoja „iPhone“, ne visos jų „iPhone“ naudojamos žinutės yra šifruotos. Kai kuriuose įrenginiuose ir šifruotas žinutes yra visai nesudėtinga iššifruoti, nes juose naudojami „self-signed root“ sertifikatai (ai, ką čia slėpti, vienas tokių yra „Lenovo“ – vienas didžiausių „Windows“ PC ir „Android“ telefonų gamintojų). Tiesiog tai toks reiškinys su kuriuo sudėtinga kovoti ir kova su juo turėtų prasidėti dar gerokai iki telefonas, nesvarbu kieno pagamintas, paimamas į rankas.

  2. Keista galvoti tik apie save.

  3. Net neabejoju, kad kiekvienas (prisidirbęs ir ne) asmeniškai susidūręs su teisėsauga greičiausiai išsigąstų ir pats pasiūlytų atrakinti savo įrenginį tam kad jam būtų priskirtas bendradarbiaujančio su teisėsauga statusas ir taip gautų garbės ordiną ar bausmės sušvelninimą, bet šiuo atveju reikėtų prisiminti bent jau tokią šalį kaip Kinija, kurios valdžia akylai stebi įvykius JAV ir tikrai neatsisakytų galimybės dar labiau stebėti savo piliečius (prisidirbusius ir ne). Viena iš Apple verslo sėkmės priežasčių ir yra duomenų saugumas, o Kinijos rinka nerealiai svarbi kompanijai. Jei būtų sukurtas toks precedentas – būtų „Ate, Kinija..“.

    • Sunku pasakyti kaip ten būtų su „kiekvienu“. Pirmoje eilėje yra toks dalykas kaip nekaltumo prezumpcija ir baudžiamojo kodekso atveju kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo – kaltė turi būti įrodyta. Teisėsauga gali įvairiai įvardinti savo veiksmus, kad ir sakydama atrakink telefoną ir tai padės tau/mums įrodyti, kad esi nekaltas, tačiau esmė viena – jų tikslas yra įrodyti kaltę, o ne priešingai. Nežinau kaip Lietuvoje, bet berods vienas iš 5 pataisos straipsnių JAV leidžia kaltinamajam neduoti parodymų, jei tie parodymai gali pakenkti jam pačiam (t.y. neliudyti pačiam prieš save).
      Be abejo, kiekvieno asmeninis reikalas ar leisti teisėsaugos atstovams raustis duomenyse, ar ne.
      Kaip rodo praktika, ne visi išsigąsta teisėsaugos ir skuba jiems pateikti „iPhone“ saugomus duomenis.
      Kalbant apie teisėsaugą ir jos požiūrį į kitus žmones prisimena man toks nutikimas, kai buvau iškviestas kaip liudininkas vienoje byloje susijusioje su finansiniu nusikaltimu:
      Finansinių nusikaltimų skyrius, koridoriuje dvokia, visi pareigūnai nervingi, įsitempę, visur rūkoma... Į kiekvieną „ne savą“ slenkantį koridoriumi ir tyrinėjantį pavardes ant kabinetų durų metamas skvarbus žvilgsnis žaibiškai mintyse paskelbiant nuosprendį kiek metų jam teks sėdėti ir kiek jis pavogė.
      Pasibeldžiu į kabineto duris, kur sėdi, matyt, tardytojas. Tas su cigarete dantyse kažką nervingai rašo. Įeinu, pasisveikinu.
      Jis:
      - kuo kaltinamas?
      - niekuo, - sakau aš.
      - čia tik laiko klausimas, - atšauna pareigūnas net nepakeldamas galvos.
      Toliau vyksta pokalbis tokiu tonu lyg aš būčiau ne liudininkas, o kaltinamasis. Tardytojas sėdi, o man prisėsti taip ir nebuvo pasiūlyta viso pokalbio metu.

      • Matyt pataikei „ant tokio“, nes aš priešingai, kai buvau kviestas liudyti vagystės byloje, tai visiškai ramiai bendravo, bet ko gero ir nuo nusikaltimo sunkumo priklauso. Daug ir nuo pačio žmogaus priklauso, kitas tavo vietoje galėjo ir apsiverkti ir telefoną atrakinti ir pan. „tuose koridoriuose“, teisingai sakai, į kiekvieną žiūrį kaip į nusikaltėlį, tad net jei tau atrodo, jog žinai savo teises, jie pasistengs supainioti viską taip, kad nebusi tikras ar įstatymai nepasikeitė, juk absoliuti dauguma kasdien neseka šios informacijos, o kiek eilinių žmonių Lietuvoje žino (skaitė - netinka) konstituciją? Tikrai ne daug.

  4. Paminėjau Kiniją, bet spaudoje jau pasirodė pranešimų, jog ir Rusija stebi šiuos įvykius. Nors šios šalies rinka ir neišsiskiria kaip nešanti dideles pajamas kompanijai, bet ši šalis tikrai išsiskiria norų žinoti viską ir dar daugiau apie savo piliečius.

  5. Aš kaip krikščionis galvoju sau širdyje ir to paties klausiu pas Dievą: kaip būtų korupcijos atvejais, jei FTB skyriuje dirbtų koks nors korumpuotas ir nesąžiningas FTB agentas?
    Iš iesmės man pačiam nebūtų paslaptis sutekti savo telefono duomenų paslaptiis FTB agentams, bet aš nežinau, ar jie yra sąžiningi, o ypač tokia kaip FTB. Aš manau, kad "Apple" yra daugiau teisi teigdama apie tai, jog informacijos ji pateikti negali, o tuo labiau, ji teigė, kad net pati negali matyti savo vartotojų duomenų, todėl ir nieko čia nepadarysi.
    Aš meldžiu ir prašau Dievo, kad būtų stabdomas terorizmas, kurį labai smerkiu, bet tas terorizmas turi būti stabdomas kitokiu būdu, pavyzdžiui jis galėtų būti stabdomas ne programiškai, bet daugiau fiziškai. Dabar daugelis yra labai mandri sakydami: "Vat paėmiau įsilaužiau į kompą ir pamačiau kaip anas daro nusikaltimą". Jei valstybė galvoja, kad ji gali būti galinga ir sedėdama prie kompiuterių įsilaužti į "Apple" vartootjų duomenis, tai ji elgiasi tikrai neteisingai. Aš asmeniškai nežinau, ar valstybė yra be korupcijos ir kokia aplamai yra ta valstybė, todėl manau, kad "Apple" yra teisi gindama savo vartotojų teises. Ji privalo ginti savo vartotojų teises, nes ji už juos vėliau atsakys ir neš didelę atsakomybę prieš korumpuotą ir nesąžiningą valstybę.

    Tomas Antanas Venckevičius

Parašykite komentarą

Į viršų