Steve Jobs paprastų, jį sutikusių žmonių akimis
Quora svetainėje yra serija įdomių prisiminimų, kuriuose žmonės dalinasi savo įspūdžiais „kai jie susitiko su Steve Jobs“.Visi žino Steve Jobs tokį, koks jis pasirodydavo scenoje naujų Apple produktų pristatymuose. bet koks buvo Steve, kai nestovėdavo ant scenos ir nekeisdavo istorijos laikydamas rankose iPhone, iPad ar Mac?
Žmogus pasakęs Jobs, kad jis sugriaus Apple
Michell Smith istorija: Prieš jam sugrįžtant į Apple buvo aišku, kad kompanija turi problemų. Kai paaiškėjo, kad planuojamas Steve grįžimas aš parašiau jam laišką į Pixar prašydamas „negrįžti į Apple, nes jis sugriaus ją“. … Ir jis man atsakė, šio atsakymo aš niekada nepamiršiu: „Gali būti, kad esate teisus. Tačiau, jei man pasiseks, nepamirškite žiūrėdamas į veidrodį vietoje manęs, save pavadinti subingalviu“.
Steve vaikystės draugas apsimetęs, kad jo nepažįsta
Jack Heringer buvo Steve vaikystės draugas iš 1960-tųjų, tačiau jie išsiskyrė kai pradėjo lankyti skirtingas vidurines mokyklas. … 1976 metais, parduotuvėje, pasirodė Steve. Jis mane atpažino ir priėjęs tarė: „Ar jūs ne Jack Heringer iš pradinės mokyklos? Ir tada mano gyvenime įvyko įvykis dėl kurio aš gailiuosi iki šiol: „Taip, tai aš. O kas jūs?“, - paklausiau apsimesdamas, kad jo neprisimenu. Nuo to laiko negaliu sau už tai atleisti.
Moteris rūkiusi pietų metu
1980 metų pradžioje, William Matthies ir dar penki žmonės pietavo kartu su Jobs Niujorke. Pietūs jau pasibaigė ir mes laukėme deserto, Ann prisidegė cigaretę (1980 metais Niujorke buvo galima rūkyti visur) ir pūtė dūmus į šoną nuo visų mūsų sėdėjusių prie stalo. Steve, kuris sėdėjo šalia Ann atrodė tai nė kiek nerikdė ir jis toliau kalbėjo gestikuliuodamas, kaip ir visų pietų metu. Vienu momentu, Ann padėjo cigaretę į prieš Steve stovinčią peleninę. Jis niekada nepažiūrėjo į cigaretę, bet greičiausiai ją matė, nes nenutraukdamas savo pokalbio jis paėmė cigaretę iš peleninės ir įmetė ją į Ann stiklą su vandeniu. Aš vis dar prisimenu sumišusius ten buvusių žmonių, išskyrus Steve kuris tęsė savo pasakojimą, žvilgsnius.
Diena kai Jobs ginčijosi maisto parduotuvėje prie kasos
Roy Pereira: tai buvo 2000-tųjų pradžia. Stovėjau eilėje prie kasos, Palo Alto maisto parduotuvėje netoli mūsų abiejų namų. Steve stovėjo prieš mane ir mokėjo už savo pirkinius. Jis vilkėjo savo tradicinį juodą golfą. Tada jis buvo labai sveikas ir protingas bičas besiginčijantys su kasininku dėl grąžos. Jis reikalavo dar vienos .25¢ monetos. Šis ginčas truko keletą minučių ir „užkniso“ visus stovinčius eilėje.
Žmogui, kuriam sugedo Mac paskambino Steve Jobs
Matt McCoy negalėjo tikėtis didesnės palaimos suteiktos Apple klientų aptarnavimo tarnybos, kai jo MacBook neveikė taip kaip turėtų ir jis siuntinėjo laiškus Steve Jobs. Sekančią dieną man paskambino iš Palo Alto. Aš: „Klausau…?“ Kitoje ragelio pusėje: Sveikas Matt, čia Steve Jobs. Aš tik noriu pasakyti, kad tavo laiškus gavau ir mes darysime viską, kad atstatyti tavo duomenis kietajame diske“. Aš: „Oho… ačiū!“ Kitoje ragelio pusėje: Dabar aš tave sujungsiu su savo padėjėju ir jis pasirūpins tavimi. Nepadėk ragelio. Tada skambutis buvo peradresuotas Tim’ui. Iki šiol nežinau kokia buvo Tim’o pavardė. Ar gali būti, kad tai buvo Tim Cook?
Diena kai Steve neatpažintas valgė Indiškame restorane
Anurag Wadehra tuo metu buvo restorane: Buvo neįtikėtina stebėti, kaip Steve kelis kartus pakeldavo ranką stengdamasis susilaukti padavėjo dėmesio, kuris jį visiškai ignoravo. Kadangi restorane jis buvo vienintelis baltaodis, mes manėme jog jis bus neabejotinai atpažintas ir aptarnautas su tinkamu paslaugumu. Vietoje to, jis sėdėjo blogiausioje restorano vietoje. Abejingas padavėjas, net nežvilgtelėjęs į prie stalo sėdinčius žmonės (Steve Jobs su šeima), padėjo plastikinius meniu. Pagaliau jam atnešė užsakymą. Aš su žmona stebėjome kaip Steve su šeima mėgaujasi maistu nebrangiame restorane Silicio Slėnyje. Buvo keista, kad niekas restorane jo neatpažino ir net neatnešė čekio. Steve atsistojo, numetė kelias kupiūras ant stalo ir išėjo. Tik tada pasirodė „menedžeris“ kr aš jo paklausiau: „ar žinote, kad tai buvo Steve Jobs?“. Jis nusišypsojo ir apdovanojo mane indišku rankos paspaudimu - neaišku ar reiškiančiu „taip“ ar „ne“. Iki šiol nežinau, ką reiškė šis rankos paspaudimas.
Diana kai Jobs susitiko su Sun Microsystems darbuotojų verbuotoju
Bill Lee 1988 metais užsiiminėjęs darbuotojų paieška. Aš parekomendavau Steve NeXT kompanijai kelis kandidatus, kuriuos jis vėliau priėmė. Rugsėjį mane pakvietė Steve į savo biurą Palo Alto Deer Creek Road’e neoficialiam pokalbiui. Steve pavėlavo 45 minutėmis. Vos tik man įėjus į jo kabinetą, jis atsisuko ir pasakė: „Ar žinote, kad Sun kompanijai jūs parenkate šūdinus kandidatus?“. „Na…“, nutęsiau aš, „kai kuriuos, kurių jie nenorėjo jūs įdarbinote“. Tada Steve nusišypsojo ir ištarė „Touché!“.
Jobs ėjo į taisyklą kaip ir bet kuris kitas žmogus
Andrew Gerber-Duffy prisimena: Tai buvo Sony Style parduotuvė Stanfordo prekybos centre, dabar nepamenu ką aš tada pirkau. Stovėjau eilėje prie kasos, kai supratau, kad už dviejų žmonių prieš mane stovi Steve Jobs. Jis dėvėjo savo įprastinį juodą golfą ir buvo apsivilkęs mėlynus džinsus. Rankoje jis laikė projektorių. „Norėčiau, kad jį pataisytumėte“, - tarė Steve akivaizdžiai pavargusiam kasininkui. Mano nusistebėjimui, žmogus prie kasos visiškai nekreipė jokio dėmesio į tai, kas prieš jį stovi. „Gerai“, - jis atsakė. „Kieno vardu jus norite jį palikti?“ „Tiesiog parašykite Steve“, - tarė Steve Jobs.
„Žmogau, na jis ir pimpalas…“
1990 metų viduryje, po to kai Jobs buvo išmestas iš Apple ir atėjo dirbti į NeXT, Ramin Firoozye susitiko su juo: Jis atėjo pavėlavęs pusvalandžiu, susidėjo savo kojas ant stalo ir paklausė „ko aš noriu?“. Aš prisistačiau ir paminėjau, kad keli čia dirbantys inžinieriai yra anksčiau dirbę Apple. Sekantį pusvalandį, beveik be sustojimo jis pasakojo apie Apple aroganciją, jų produktų kokybę ir visas kitas blogybes, kurias tik galite įsivaizduoti. Aš bandžiau nutraukti jo monologą pasakydamas, kad mes vargu ar esame susiję su Apple neskaitant demonstracijoms naudojamo kompiuterio Mac Powerbook, bet tai jo nesustabdė. „Na ir pimpalas !“, - prisimenu pagalvojau tada. O jis nesustodamas kalbėjo ir kalbėjo… … ir jis grįžo. Aš sėdėjau. Jis atsistojo prie lentos ir pradėjo rašyti pastabas. Sekančias… nežinau kiek ilgai jis braižė ir rašė, kaip produktas turi būti „prastumiamas“, strategiją, marketingą, kaip jis turi atrodyti rinkoje, kaip pozicijonuojamas, kokios gali būti kitos reikalingos detalės užpildyti spragoms… viską iki galimybių, kurios turi būti panaikintos ar pridėtos. Tai buvo labiausiai neįtikėtina, naudinga, tiksli, šviečianti ir įdomi produkto valdymo erudicija trykštanti paskaita, kurią kada nors buvau matęs. Jis absoliučiai suprato produktą, jo vietą ir kam jis galėtų būti naudojamas.
Tai tik kelios istorijos iš eilės papasakotų Quora svetainėje.
